Ar bijoti skraidančio dramblio? Nuo Fukušimos iki Astravo (2)

Profesorius Kazys Almenas, branduolinės energetikos specialistas, atominių jėgainių inžinierius, pats projektavęs atomines elektrines, prie jų dirbęs, mokęs jas statyti, sako, kad faktai byloja patys už save. Apie vienos ar kitos technologijos saugumą ar nesaugumą galima spręsti pagal nuo jos žuvusiųjų nuo skaičių. Suskaičiuokime lavonus, siūlo profesorius ir tvirtina, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose bitininkystė tuo požiūriu yra daug nesaugesnė nei branduolinė energetika. Žmones valdo baimė, sako jis, o žiniasklaida baimę kursto. Įsibaiminusiems žmonėms lengviau daryti įtaką ir juos valdyti? Energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip pat gana ramiai vertina tai, kas vyksta Fukušimos elektrinėje. „Japonija patyrė didžiulę gamtinę katastrofą, – sako jis, – ir toji katastrofa palietė visą jų energetiką ir būtent atomines elektrines. Atominių elektrinių valdymas esant tokiai katastrofai buvo itin sėkmingas, itin sklandus ir profesionalus.“ Dėl kokių priežasčių tai įvyko – atsakys ekspertai, tam reikia laiko. Tačiau šį įvykį ministras palygino su tokiu, tarsi važiuojant automobiliu į kitą miestą būtų užviręs vanduo ir sprogęs radiatorius. Variklis užkaito, taigi, iškart nesustojus, o važiuojant toliau, aišku, „užkals“ variklis, ir mašina suges. Bet tai nėra tragiška avarija, nes visi sveiki. „Mes neturime informacijos, kad Japonijos atominėje elektrinėje nesklandumų žmonės būtų rimtai nukentėję būtent dėl branduolinių reiškinių, lyginant su daugiau kaip 20 tūkst. žuvusiųjų stichijos metu.“

Kaip tapti pasaulio lydere

Japonija kažkuo panaši į Lietuvą – savos energijos šaltinių ji neturi. Galima importuoti anglį, dujas, bet patogiausia yra importuoti branduolinį kurą – uraną. Pasak ambasadoriaus Algirdo Kudzio, Japonija, neturinti jokių žaliavų ir resursų, sugebėjo tapti lyderiaujančių pasaulyje ekonomikų šalimi. Ji tai pasiekė tik todėl, kad išsprendė visas savo energetines problemas. O jai tai pavyko išspręsti per branduolinę energetiką.

Išties, kylant energijos poreikiams, be branduolinės energijos civilizuotose šalyse nebeišsiverčiama. Lietuva, uždariusi nesaugią atviro tipo Ignalinos atominę elektrinę, pasiryžusi statyti naują, kuri atitiktų griežtus branduolinių jėgainių saugumo reikalavimus. Be savos atominės jėgainės, ko gero, būtų sunku tapti laisviems nuo Rusijos energetinės sistemos ir kartu nuo Rusijos politinių gniaužtų. Apskritai energija yra tai, kas palaiko bet kokio organizmo gyvybę. Žodis energos yra graikų kilmės ir reiškia veikimą, veiksmą, atliekamą darbą, taip pat jėgą, galią. Kiek esi energingas, turi energijos, tiek turi ir galios. O jei galia tampa nevaldoma?

Kol aušta atominė krosnelė

Įvykiai Japonijoje, kur po 9 balų žemės drebėjimo ir milžiniškos cunamio bangos kilo nesklandumų Fukušimos atominėje elektrinėje, sulaukė ypatingo pasaulio dėmesio ir kartu parodė, kad nevaldoma branduolinė katastrofa, branduolinis sprogimas tokio tipo elektrinėse, kaip buvo pastatyta Fukušimoje, iš principo neįmanomas dalykas. Kaip aiškino Rimantas Vaitkus, Visagino atominės elektrinės išorinių reikalų direktorius, visi 55 veikiantys branduoliniai reaktoriai Japonijoje yra pastatyti ant jūros kranto. Ištikus žemės drebėjimui, saugos sistemos akimirksniu sustabdė visus 11 katastrofos zonoje esančius branduolinius reaktorius, tačiau dėl to, kad, net ir sustabdžius grandininę reakciją, dar kurį laiką išsiskiria energija, privalu reaktorius aušinti. Prof. K Almenas tai palygino su elektrine krosnele, kurią išjungus dar kurį laiką išskiriama šiluma. Ataušti tokiai atominei „krosnelei“ gali prireikti ir kelių mėnesių. Prieš 50 metų suprojektuota ir jau keturis dešimtmečius be sutrikimų veikusi Fukušimos Dajiči atominė elektrinė, kaip sakė R. Vaitkus, prarado elektros energijos tiekimą iš perdavimo tinklo. Nors įsijungė rezerviniai dyzelinių variklių sukami elektros generatoriai, tiekiantys aušinimo siurbliams sukti reikalingą energiją (tokius rezervinius generatorius turi visos AE), po žemės drebėjimo kilęs cunamis, nušlavęs nuo žemės paviršiaus Japonijos rytinėje pakrantėje faktiškai visus esančius pastatus, išskyrus atomines elektrines, pažeidė dyzelinius–generatorius ir jų darbą palaikančias sistemas.

Atominiai sprogimai jėgainėse – neįmanomi

Tačiau, pabrėžė R. Vaitkus, „labai svarbu pažymėti, kad branduolinis sprogimas (dėl nevaldomos grandininės branduolių dalijimosi reakcijos) Fukušimos Dajiči reaktoriuose yra negalimas. Tiesiog fiziškai nėra tokios galimybės – vanduo šio tipo reaktoriuose atlieka neutronų lėtiklio funkciją. Net jei kuras ir išsilydys, stabdymo ir valdymo strypų medžiaga irgi pateks į tą lydalą, vanduo akimirksniu išgaruos ir branduolinė reakcija nebegalės vykti.“ K.Almenas sako, kad Černobylio elektrinė sprogo dėl netikusio projekto. Fukušimos elektrinėje nieko panašaus negalėjo atsitikti. „Kaip dramblys negali skristi, tai Fukušimos branduolinė zona negalėjo sprogti ir jokia grandininė reakcija, kitaip nei Černobylyje, negalėjo vykti“, – tvirtina K.Almenas.

Habilituotas mokslų daktaras, energetikos inžinierius Jonas Gylys taip pat sako, kad tai iš principo skirtingi atvejai. Japonijos Fukušimos Dajiči veikiantys šeši reaktoriai yra senos kartos, pastatyti 1960–aisiais pagal to meto saugos lygį ir reikalavimus. Pirmasis Dajiči reaktorius ypač senas. Japonai jį projektavo savo seisminio aktyvumo sąlygomis, numatė cunamio galimybę, bet nepakankamai. Nors tas reaktorius 40 metų veikė be sutrikimų, tačiau vienas kartas nemelavo. Apsauginis užtvaras buvo numatytas 6,5 metro aukščio cunamio bangai. Po 9 balų žemės drebėjimo banga pakilo dešimt metrų, ji užliejo elektrinę ir nutraukė elektros tiekimą.

Priešinamasi naujoms, todėl atnaujina senas

Kita vertus, Fukušimos Dajiči elektrinės pirmieji reaktoriai buvo projektuoti 30 metų eksploatacijos laikotarpiui. Ir būtent todėl, kad pastaruoju metu pasaulyje vyravo gana neigiama nuomonė dėl naujų atominių elektrinių statybų, buvo bandoma imtis visokių gudrybių dėl senųjų reaktorių, nes reikėjo patenkinti energijos stygių. Toje pačioje aikštelėje, be šių šešių reaktorių, buvo numatyta pastatyti ir 2016–2017 metais paleisti du naujus galingesnius blokus. Ko gera, buvo galvota, kad reikia iki to laiko pratempti, kad nebūtų tokio didelio elektros energijos stygiaus, kalbėjo Jonas Gylys. Taigi, energijos trūkstant, o visuomenei spaudžiant ir protestuojant prieš naujų atominių jėgainių statybą, didinama jau veikiančių atominių elektrinių galia. Sakykim, Jungtinės Amerikos Valstijos, nepastačiusios nė vienos naujos elektrinės, padidino jų galią tiek, kad prilygtų 20 naujų atominių.

Naujas elektrines planuoja statyti Rusija. „Tarp statomos Kaliningrado ir planuojamos Astravo atominių elektrinių skirtumo, ko gero, nėra“, – sako dr. J. Gylys. Pasak jo, konstrukciniu požiūriu jų reaktoriai yra labai panašūs į vakariečių. Tai bus rusiški suslėgto vandens reaktoriai, o ne verdančio, kaip Fukušimoje. Šiokių tokių skirtumų turi vadinamoji aktyvioji zona, pati branduolinė „krosnelė“. Tačiau bet kokiu atveju tiek vieni, tiek kiti reaktoriai turi vadinamosios trečiosios kartos savybių – tai ir dvigubi, gelžbetoninis bei plieninis, gaubtai, užtikrinantys, kad, ištikus sunkiai avarijai, aktyvioji zona išsilydytų, taip pat yra sukonstruotos specialios gaudyklės su aušinimu. Visose jėgainėse įdiegta vandenilio aušinimo, vandenilio rekombinavimo sistemos, todėl vandenilis nebegalėtų kauptis, ir tokios avarijos, vandenilio sprogimai, kaip Japonijos reaktoriuose, nebegalėtų įvykti iš principo.

Taigi Černobylyje įvykęs sprogimas šių laikų vadinamosiose trečiosios kartos atominėse elektrinėse nebeįmanomas. Bent jau vakarietiškose atominėse jėgainėse. Tačiau Lietuvos gyventojams kelia nerimą planai statyti atominę elektrinę Lietuvoje, o dar didesnę baimę kelia žinios apie Rusijos planus statyti branduolinius reaktorius Kaliningrade ir ypač – Baltarusijoje, Astrave, penkiadešimt kilometrų nuo Vilniaus.

Ateitį lemia diktatorius?

K. Almenas sako, kad, ko gero, baltarusiai išties pastatys elektrinę, o štai lietuviai – ne. Kodėl? „Todėl, kad ten sprendimą dėl atominės elektrinės lemia diktatorius, ir jis nekreips dėmesio į žmonių norus ar nenorus. O demokratijoje – kiekvienas nesusipratėlis, išgąsdintas neišmanėlių žurnalistų, yra svarbus. Vox populi, vox Dei. Žmonės bijo, jie ir sprendžia. Demokratinė visuomenė nesugeba su tais gąsdintojais susitvarkyti. Žiniasklaida atkreipia dėmesį ir užsidirba pajamų, kai visuomenė yra gąsdinama“, – sako K.Almenas. Pasak profesoriaus, atsiras žurnalistų, kurie iš tų gąsdinimų gaus pelno, politikų, kurie pataikaudami visuomenės baimėms, dar labiau gąsdins... O kai visi prigąsdinti, Europoje jokių naujų atominių jėgainių nestatys, o uždarys, ko gero, dar tas, kurios yra“. „Kita vertus, – ramina K.Almenas, jei ir ištiks Europą energetinė krizė, nieko baisaus, nes problema yra tai, kad visko yra per daug – maisto, vartojimo, netgi per daug žinių, informacijos, baimių, bijoma, kad kai kur pradeda rūkti dūmai... Kai bus mažiau energijos, ji bus brangesnė, gal tai bus į naudą.“

Astravo elektrinės klausimas – daugiašalis

Arvydas Sekmokas sako, kad Astravo klausimas yra daug platesnis negu vien Lietuvos – Baltarusijos. Tai yra ir Europos Sąjungos santykių su trečiosiomis šalimis klausimas, ir TATENA klausimas dėl branduolinių jėgainių saugumo pasaulio mastu, ir klausimas dėl Baltarusijos pasiruošimo branduolinei energetikai apskritai. Baltarusiai neturi nei reguliatoriaus, nei įstatymų paketo, nei pinigų sukonstruoti ir pastatyti tokį objektą. „Negalėčiau to vadinti statybomis. Statybos – tai specialistai, žinios, įstatymų paketas, saugumo reikalavimai. Kol kas mes matome veiksmus, kurie branduolinės jėgainės statybos reikalavimų neatitinka. Šiandien tai daugiau politinis, o ne ekonominis projektas.“ Pasak ministro, atominės problemos yra žymiai platesnės geografine prasme. Tai ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, ir Latvijos, kaip Europos Sąjungos šalių, galimas daiktas, ir Estijos, bet ir šalių, esančių į vakarus nuo Lietuvos, taip pat ir į rytus, sakykim, Ukrainos, nukentėjusios nuo nesaugaus rusiško Černobylio AE projekto, galbūt net ir Rusijos.