Generalinės prokuratūros viražai (2)

Keistas jausmas tvyro ore. Lyg ekonomiškai ir finansiškai atsigaunančią šalį vis iš naujo apgaubtų neišvėdinama, troški nepasitikėjimo atmosfera. Nepasitikėjimo savimi ir savo valstybe – jos institucijomis, bendrapiliečiais. Objektyvi tikrovė, pvz., į prieškrizinį lygį sugrąžintos pensijos, regis, turėtų sklaidyti paralyžiuojančių dujų koncentraciją ore, bet kur buvę, kur nebuvę tamsūs debesys ir vėl pradangina horizontą.

Mokslininkai ieško atsakymų, iš kurgi kyla tas rūkų rūkas, klampinantis XXI a. lietuvių žingsnius, klaidinantis jų žvilgsnius. TSPMI docentė Ainė Ramonaitė, pvz., nustatė, kad nepasitikėdami valstybe lietuviai išreiškia savo nuoskaudą ir pralaimėjimo jausmą. Pralaimėjimo jausmas neva kyla iš Sovietų Sąjungos vakarų atsidūrus Europos Sąjungos rytuose, užkampėlyje.

Sąjūdžio stebuklas, neprievartinis pasipriešinimas, kuriuo buvo nugalėta visa blogio imperijos kariauna, neva lietuviams dabar jau žymi nebe pergalę, o geopolitinį pralaimėjimą. Tenka sutikti, kad murmantieji apie grįžimą į neva sotų Egiptą gyvena šalia mūsų, bet vargu ar jie nulemia įkalinančią šios visuomenės mąstymo struktūrą.

Įvairiaspalviai laikraščiai ir žurnalai, žinia, gilina tą apatijos ir nusivylimo būseną, piešdami fantastiškiausias valdžios žmonių karikatūras, kad paskui galėtų sarkastiškiausiai iš savo pačių sukurtų vaizdelių pasišaipyti. Tačiau gali būti, kad ne ši nuolatinė panieka savo pačių išsirinktai valdžiai, o per žiniasklaidą mus pasiekiantys tikri signalai apie pralaimėjimus teisėsaugoje mūsų pasitikėjimą savimi kaip piliečiais žeidžia labiausiai.

Vyksta kova tarp atsinaujinimo ir senų įpročių

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad pakanka ir ženklų, jog teisėsaugos institucijose vyksta kova tarp atsinaujinimo, apsivalymo jėgų ir senų įpročių manipuliuoti informacija, neprisiimti atsakomybės, veikti savo, ar savo institucijos, o ne Lietuvos naudai. Nėra geresnio pavyzdžio šiai kovai atspindėti, kaip kyšininko prokuroro Eriko Vaitekūno byla ir realios bausmės jam neskyrimas.

Specialiųjų tarnybų operacija, per kurią, sulaužęs ištikimybę Lietuvos valstybei, prokuroras buvo sučiuptas su įkalčiais – 30 tūkst. Lt kyšiu už pažadą paleisti nusikaltėlį į laisvę, suteikė vilčių, kad, Generalinei prokuratūrai pradėjus vadovauti Dariui Valiui, papūtė nauji, gaivūs vėjai. Lietuvos Konstituciją niekšingai pamynęs uniformuotas nusikaltėlis iš karto buvo atleistas iš darbo, jam buvo uždrausta dirbti valstybės tarnyboje, verstis advokato praktika. Tačiau viltys netrukus tapo dar vienu nusivylimu. Valstybės kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda teisme paprašė skirti priesaiką šiurkščiai sulaužusiam buvusiam kolegai viso labo lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

Tiesa, Kauno apygardos teismas pabandė sulaužyti taisyklę „varnas varnui akies nekerta“ ir paskyrė prekybą žmonėmis kažkada tyrusiam E.Vaitekūnui realių pusantrų metų kalėjimo. Atrodytų, naujajam generaliniam prokurorui atsivėrė nuostabi galimybė atsiskaityti Prezidentei, Seimui ir, žinoma, žmonėms, kad jis niekada nesitaikstys su panašiais nusikaltimais, o jo vadovaujama institucija visada vertins tokius kyšininkus kuo principingiausiai. Tačiau D.Valys puikia proga pamėginti bent iš dalies grąžinti visuomenės pasitikėjimą sistema nepasinaudojo. Jis leido, neužkirto kelio, kad apeliacinį teismą pasiektų toks jo vadovaujamos institucijos skundas: „Nuteisus E.Vaitekūną realia laisvės atėmimo bausme, jis praras gyvenimo vertybes, kurios gali sudaryti ar sudaro jo gyvenimo pagrindą, šios vertybės gali būti neatkuriamos ar sunkiai atkuriamos.“

Juodu ant balto – vieno apsivogusio, pasitikėjimą išdavusio personažo „gyvenimo vertybės“, GP manymu, yra svarbesnės už neatkuriamai nykstantį pasitikėjimą teisingumą šalyje užtikrinti turinčia institucija. Moraliniu požiūriu D.Valio karjera baigėsi jau tada. Žinoma, ekstravagantiškas, bet, matyt, tokiomis aplinkybėmis neišvengiamas Prezidentės sprendimas paskirti svarbiausiai teisėsaugos institucijai vadovauti eilinį provincijos prokurorą užkrovė D.Valiui neįmanomai sunkią naštą. Bet pats gyvenimas juk pasiūlė jam galimybę pasielgti ryžtingai, uždrausti skųsti realaus laisvės atėmimo bausmę E.Vaitekūnui ir tokiu žingsniu bent iš dalies nustatyti GP naujas žaidimo taisykles. Tačiau viena neįsisąmoninta moralinė klaida ėmė lemti ir kitas. Apžvalgininkas K.Girnius neseniai pažymėjo, kokią didelę klaidą D.Valys padarė apsispręsdamas palaikyti savo pavaduotoją A.Neverą, kuris vėliau vis tiek turėjo atsistatydinti. „Toks nejautrumas, sakyčiau, bukumas, realiam interesų konfliktui kelia nerimą, rodo, kaip vangiai Lietuvos teisėtvarkos darbuotojai įsisąmonina principus ir nuostatus, kurie Vakaruose yra savaime suprantami ir į kurių pažeidimą nebūtų žiūrima pro pirštus“, – savo diagnoze pasidalijo K.Girnius.

Tiesa, bausmės E.Vaitekūnui drama nesibaigė – šį kartą GP jau persigalvojo ir Aukščiausiajame Teisme siekė, kad liktų galioti reali laisvės atėmimo bausmė. „Tokiais nusikalstamais veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas visa valstybės tarnyba, pačia valstybe – tokios nusikalstamos veikos pasekmės yra sunkiai pašalinamos“, – šį kartą teisingai skundą surašė GP prokurorai. Ši slinktis rodo, kad negalima vienu mostu apibūdinti GP susiklosčiusios situacijos – reikia tikėtis, kad joje vyksta vidinė skirtingų tendencijų kova.

Akivaizdu, kad ji vyksta ir kitose teisėsaugos institucijose, tik svarbu nepraleisti pro akis jos apraiškų. Viena tokių galėtume laikyti žinią apie tai, kad prieš kelerius metus prabilęs apie korupciją teisėsaugoje Kalvarijos kriminalistas Dainius Gaižauskas paskirtas vadovauti Marijampolės policijos komisariato Imuniteto poskyriui. Tik pernai Policijos departamente įsteigta Imuniteto tarnyba pradeda kurtis visoje Lietuvoje, ir bent jau Marijampolėje ji surado patikimą kandidatą šioms ypač svarbioms pareigoms eiti.

GP negins perkaitintų vilniečių intereso

Dar vieną teisinę dramą stebėsime arba ne sekdami, kaip vystysis „Vilniaus energijos“ atlikto vilniečių perkaitinimo byla. Užuot ryžtingai gynę viešąjį interesą, kreipęsi į teismą su ieškiniu pagal Energetikos inspekcijos atliktą tyrimą, prokurorai nusprendė paprasčiau – pavedė atlikti Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko Rimgaudo Špoko veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti patraukti jį drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn. Apie tai, kur veda sumanymai pasilengvinti sau duoną, primena „Atgimimo“ kalbintas NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas. Jis taip pat yra sakęs, kad viena didžiausių Lietuvos teisėsaugos problemų – iniciatyvos ginant viešąjį interesą prokuratūrose stoka.

Išviešinta paslaptis

Grįždami prie straipsnio pradžioje minėtos visuomenę paralyžiuojančios atmosferos, galime prisiminti, kad tokiu poveikiu pasižymi ir patyliukais barškantys, bet iš spintos niekaip neišverčiami skeletai. Jau maždaug prieš pusmetį kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus viešai prisipažino, kad darė buvusiam generaliniam prokurorui A.Valantinui neteisėtą poveikį, davė jam įstatymuose nenustatytų pavedimų. Iš V.Adamkaus knygos „Paskutinė kadencija“: „2008 metų rugsėjo 16 d., Vilnius. Ryte posėdžiavau su VSD vadovu Povilu Malakausku, generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu ir užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu. Priėjome išvadą, kad jei nėra aiškių įrodymų, patvirtinančių Izraelio piliečio Yitzhako Arado atsakomybę už sovietinių partizanų nusikaltimus Lietuvos gyventojams, Generalinė prokuratūra turi nutraukti jam iškeltą bylą. Tai leis normalizuoti santykius su Izraeliu.“

Kodėl GP iki šiol nepradeda tirti tokio akivaizdaus Prokuratūros įstatymo pažeidimo? Iš pagarbos prezidentui V.Adamkui? Bet juk pagal Lietuvos Konstituciją įstatymui, valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Ar atsiras GP Konstituciją ir save gerbiantis prokuroras, išdrįsiantis ištirti šį akivaizdų prokurorų nepriklausomybės pažeidimą? Gyvenimas vėl dovanoja D.Valiui galimybę kilstelėti aukščiau pasitikėjimo teisėsauga rodiklius, aiškiai pademonstruoti, kad šioje šalyje teisingumą lemia įstatymai, o ne atsižvelgimas į asmenis. Ar išdrįs prokuroras?

Kol teisėsaugininkai drąsinasi, neapsikentę piliečiai imasi nestandartinių veiksmų. Neištvėręs teisinių patyčių iš E.Kusaitės, filologas L.Palmaitis sąmoningai „apšmeižė“ ir „įžeidė“ prokurorus Justą Laucių ir Mindaugą Dūdą. Atkreipęs visuomenės dėmesį į jų mažų mažiausiai keistą veiklą, p. Palmaitis drąsiai pasiduoda lietuviškajai Temidei. Skubėdamas jai į pagalbą „Atgimimas“ skelbia pokalbio su NSGK pirmininku A.Anušausku fragmentą, atskleidžiantį kai kuriuos prokuroro J.Lauciaus darbus.

Prokurore D.Valy, ar nereikėtų galų gale nutraukti nesibaigiantį, niekur nevedantį E.Kusaitės procesą? Juk NSGK pirmininkas A.Anušauskas jau viešai paskelbė, kad šis tarptautinis procesas prasidėjo nuo iš esmės neteisėto prokuroro J.Lauciaus veiksmo. O iš neteisės teisė kilti negali. Ar ne laikas pradėti prokuroro J.Lauciaus veiklos tyrimą ir paskelbti jo rezultatus viešai? Juk laikas bėga, o jokių esminių pokyčių sugrąžinant žmonėms pasitikėjimą teisėsauga kol kas nevyksta.

Vilniaus m. savivaldybės TS-LKD frakcijos seniūnas Vidas Urbonavičius apie GP sprendimą neginti viešojo intereso dėl „Vilniaus energijos” veiksmų

Mane toks sprendimas daugiau negu stebina, nes iš tikrųjų Energetikos inspekcija ilgą laiką nieko nedarė. Bet šiuo atveju, kai būtent jie atliko savo pareigą, GP siūlo patraukti drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn dabartinį inspekcijos vadovą. Man tai yra nesuvokiama, nes tas vadovas dirba labai trumpai. Kitas dalykas – GP jau krūvą kartų yra atsisakiusi kelti ikiteisminius tyrimus, kai Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariai kreipėsi dėl įvairių „Rubicon” piktnaudžiavimų. Arba jie būdavo nutraukiami. Mano klausimas – kieno pusėje stovi GP? Ar p. D.Valys tikrai valdo GP? Pirmą kartą Energetikos inspekcija išdrįso įvertinti „Vilniaus energijos“ veiklą ir gavo tokį akibrokštą. „Vilniaus energija” sau lieka šone. O juk ta nematoma VE ranka galėjo didinti šilumos suvartojimą visiems Vilniaus namams. Vilniaus gyventojams dabar susidaro įspūdis, kad VE daro ką nori. Gero ir efektyvaus GP darbo gali pareikalauti Prezidentė. Bet ji negali suformuoti konkrečių uždavinių prokurorams. Institucija (GP) turėtų veikti pati savaime – pagal visas taisykles, savarankiškai.

Beprecedenčiame teismo procese filologas Letas Palmaitis siekia būti nuteistas už prokurorų M.Dūdos ir J.Lauciaus įžeidimą

L.Palmaitis:  Aš protestuoju prieš visą prokuratūros sistemą. Tie du konkretūs prokurorai patys išlindo su E.Kusaitės byla. Mano taktika remiasi vieninteliu įmanomu būdu – pilietiniu neklusnumu. Nebūčiau nieko daręs, galėjau, bet aš esu žmogus. Būčiau nieko nedaręs, bet pamačiau, kaip tyčiojasi iš tos mergaitės, E.Kusaitės. Pasirinko ją kaip auką, iškėlė kažkokį absurdą, be jokių rimtų nusikaltimų įrodymų, apie terorą nėra ką net kalbėt. Viską sprendė Rusijos požiūriu. Kai pamatė, kad negalės laimėti, jie ėmė kurti bylas – ar už prokurorų šmeižimą, ar už šmeižtą, kad ją mušė. Čia jau aš neiškentėjau. Man nėra ką prarasti. Būdamas sąžiningas žmogus aš paprasčiausiai negalėjau tverti, matydamas, kaip naikinama jauna mūsų pilietė, jaunas gyvenimas. Tai ir parašiau, kad aš visiškai palaikau visus jos pasakymus prokurorų atžvilgiu. Bet niekas manęs nejudino. Tada supratau – kol nepaminėsi pavardėm, tol tavęs ir nejudins. Parašiau vėl ir išvardijau tuos šunsnukius pavardėm. Pavadinau juos Lietuvos išdavikais ir nusikaltėliais. Tam, kad man iškeltų baudžiamąją bylą. Tegu persekioja už tiesos pasakymą. Iškviečiau ugnį ant savęs. Juk reikia išjudinti visuomenę. Mano gyvenimas eina į pabaigą, tai ką gi aš prarandu? Tylėdamas tai tikrai prarasiu savo sąžinę, paskutinę galimybę pasakyti, koks yra mano požiūris. Jeigu jie su tokiu gyvulišku įniršiu naikina jauną savo šalies pilietę, kodėl tada nenaikina manęs? Ar esu jų sėbras? Ar esu toks pat niekšas, kad jie manęs neliečia? Užglaistyti šito proceso aš jiems neleisiu. Mano taktikos rezultatas jau matosi iš palaikančiųjų skaičiaus.

NSGK pirmininkas A.Anušauskas: Tikėjausi iš GP ne tokio abejingo požiūrio

– Siūlymas bendrauti VSD su FSB E.Kusaitės byloje atėjo iš prokuratūros ir iš esmės buvo neteisėtas. Prokuratūrai į tai buvo atkreiptas dėmesys. Pagal tarptautinius susitarimus dėl teisinės pagalbos sprendimus vis dėlto priima prokuratūra – tik ji turi įgaliojimus atstovauti. O ji sugalvoja sau pasilengvinti duoną ir priimti tokius sprendimus – versti slaptąją tarnybą bendrauti su kita slapta tarnyba. Nors tam nėra jokių teisinių prielaidų.

– Ar neteisėtą siūlymą VSD perdavė prokuroras J.Laucius?

– Taip. Komitetas primygtinai pareikalavo, kad dėl šitos bylos būtų atlikti visi vidiniai, tarnybiniai ir visokie kitokie patikrinimai. Jie buvo atlikti. Atskleidė daug įdomios informacijos. Kadangi vyksta jau teismo procesas, visa tai perduota prokuratūrai. Mano galva, ta informacija turėtų būti ir prie bylos, kad proceso dalyviai galėtų susipažinti. Tai yra svarbi, tikrai svarbi informacija.

Manyčiau, kad NSGK primygtiniai prašymai naujam VSD direktoriui, tuo metu tik paskirtam, kad būtų išnagrinėta, kad būtų suteiktas aiškumas, lėmė, kad tai buvo padaryta 2010–ųjų antrą pusmetį. Kaip proceso dalyviai pasinaudos tokia informacija... Aš tikėjausi vis dėlto iš prokuratūros ne tokio pasyvaus, sakyčiau – abejingo požiūrio, kurį ji labai ilgai rodė. Tikėjausi, kad ji vis dėlto paims tą medžiagą, išnagrinės, priims sprendimus... Bet į bylos eigą mes nesikišame. Tai, ką galėjo, NSGK gana iniciatyviai padarė. Iš esmės įvykių grandinė yra GP rankose. O VSD – žvalgybos institucijai – nėra ką veikti ikiteisminiuose tyrimuose.

– Ar sakydamas, kad „buvo simuliuojama ir kova su terorizmu”, Jūs turėjote omenyje E.Kusaitės bylą?

– Turėjau galvoje būtent tą.