Lietuva derasi, o ne prašo malonės (4)

Tektoninės plokštės pajudėjo. Artimiausiu metu turėtų įvykti monopolinio dujų tiekėjo Lietuvai, Rusijos koncerno „Gazpromo“ atstovo ir Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus susitikimas. „Gazprom–Exporto” generalinis direktorius Aleksandras Medvedevas atsiuntė laišką premjerui ir Prezidentei, reikšdamas norą susitikti, aptarti padėtį ir perspektyvas. Šis, regis, įprastas, su ūkiniu bendradarbiavimu tesusijęs laiškas iš tikrųjų gali reikšti didelę Lietuvos pergalę ištvermės kovoje.

Realios vartotojų apsaugos link

Lygiai prieš metus Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo paprašė įvertinti „Gazpromo“ veiksmus konkurencijos teisės požiūriu. Monopolininką dujų tiekėją Lietuva įtarė piktnaudžiaujant savo vyraujančia padėtimi. Per tuos metus ES Konkurencijos direktoratas atsargiai, bet ryžtingai (ko vertos vien kratos „Gazpromo“ Europos atstovybėse) tyrė, kaip 40 proc. dujų Europai tiekiantis gigantas laikėsi čia galiojančių taisyklių. Lietuvos valdančioji koalicija tuo metu intensyviai padirbėjo įtvirtindama ES Trečiąjį energetikos paketą šalies teisėje. Europos Parlamento patvirtintas dar 2009 m., jis turėjo suskaidyti Europoje veikiančias vertikalias energetikos monopolijas (suprask, „Gazpromą“). Iki šiol šios „energetiniame skurde“ gyvenančius vartotojus apginti turinčios teisės normos egzistavo tik popieriuje.

Maža to, milžiniška monopolininko galia ir įtaka kai kurių šalių narių vyriausybėms jau pradėjo lemti atžangą – palaipsnį kai kurių svarbiausių liberalizavimo principų atsisakymą. Vokietijos kanclerė A.Merkel, praėjusį rudenį dalyvaudama Baltijos jūros dugnu pakloto „Nord stream“ dujotiekio (vertikalios monopolijos pavyzdžio, beje) atidaryme, pasakė, kad Trečiąjį paketą reikia peržiūrėti. Prancūzija šia tema jau konsultuojasi tiesiogiai su Rusija. Visa virtinė šalių, įsileidusių „South Stream“ – pietinę rusiškų dujų žnyplių Europai dalį, taip pat nemano taikyti tam vamzdžiui trečiųjų šalių prieigos principo.

Lietuvos nėra tarp šių vyriausybių, linkusių ilgalaikius vartotojų interesus konjunktūriškai iškeisti į trumpalaikę naudą. Pasirinkusi ne atviro karo, konflikto, o teisinio ginčo kelią, A.Kubiliaus Vyriausybė jau priartėjo prie tokios laikysenos pelnytų vaisių – pagarbaus ir partneriško „Gazpromo“ tono. Tiesa, ori, savarankiška ir garbinga laikysena visada kainuoja. Prieš metus apskundusi tokią akivaizdžią neteisybę Europos Komisijai, Lietuva vis tiek iki šiol moka „Gazpromui“ už dujas brangiau nei kaimynai. Tačiau reikia atminti, kad ginčas ar derybos dėl dujų sektoriaus eteities Lietuvoje – ne šiaip ūkio subjektų konfliktas, tai – civilizacinio ir tapatybinio mūsų kelio etapas.

Kas Lietuvoje šeimininkas

Po to, kai A.Brazausko vyriausybė 2003–2004 m. pigiai, su visais vamzdynais, mainais į pažadą suteikti nuolaidų pardavė „Lietuvos dujas“ „E.ON’ui“ ir „Gazpromui“, su KGB susiję rusų dujininkai ėmė elgtis šalyje kaip šeimininkai. Per daug nesislapstydami. Ištikimi ir įžvalgūs Lietuvos saugumo pareigūnai sekė jų veiklą ir siekė paskelbti rusiškų dujų tarpininkę Lietuvoje – „Dujotekaną“ užsienio valstybės slaptosios tarnybos priedangos organizacija. Bet jos ardomoji veikla jau buvo pažengusi per toli – ištikimi ir įžvalgūs pareigūnai buvo arba atleisti iš savo šalies slaptosios tarnybos, arba išsiųsti svetur, o jų surinkti įrodymai – paslėpti. Valstybės valdžia ne tik neapsaugojo Lietuvos nuo užsienio valstybės slaptųjų tarnybų veiklos, bet ilgainiui, per G.Kirkilą, pati tapo jų priedangos struktūros įkaite. Ne Seimas ir ne partijos, o Kremliaus imperinės politikos įrankio atstovas sprendė, kas vadovaus XIV Lietuvos Vyriausybei.

Suardytas politinio piliečių atstovavimo audinys apnuogino valstybės struktūrinę gėdą – beveik du dešimtmečius Lietuvos valdžia vykdė energetikų ir jų šeimininkų Rusijoje valią. Mes visi mokėjome duoklę Rusijos dujininkams ir naftininkams, o Lietuvos valdžios gaudavo iš jų jarlyką su draudimu paliesti nuo vieno šaltinio priklausomą energetiką. Iš to, kas draudimą pažeisdavo, valdžia buvo atimama. Tereikia prisiminti, kuo iniciatoriams baigėsi Būtingės naftos terminalo statyba ir Mažeikių naftos privatizavimas.

Teisėkūrinis Briuselio atsakas

Patekęs į valdžios ir galios maniako V.Putino (kuris kažkada labiau nei premjeru ar prezidentu norėjo būti „Gazpromo“ vadovu) rankas strateginis rusų ginklas „Gazpromas“ tapo energetinės imperijos tvėrimo priemone. Naujasis Kremliaus šeimininkas išrado būdą labai efektyviai juo pasinaudoti. Kažkaip vis iki pat Naujųjų metų užtrukdavo derybos dėl dujų kainos su kuria nors kaimynine valstybe, kurioje Maskva turėjo ir politinių tikslų. Kai pergalingą derybų argumentą – per pačias šventes užsuktas dujas ir šąlančius ištisus Rytų ir Vidurio Europos regionus – Kremlius panaudojo kelintą kartą iš eilės, sumišo ir ramusis Briuselis. Europos Komisija susiprato, kad toks ginklas tokio žaidėjo rankose žada tik nesiliaujančius pažeminimus ir vartotojus engiančias sąskaitas už dujas.

Pernelyg agresyvi ir akivaizdžiai nešvari „Gazpromo“ politika išjudino net ir begemotišką Briuselio gremėzdą. Europos teisinė mintis sukūrė, o politikai įteisino „atskyrimą“ arba „atrišimą“ – elektros ir dujų rinkų liberalizavimą, draudimą turėti vienose rankose elektros bei dujų gamybą ir perdavimo tinklus. Žinia, išlaisvinti vieno vamzdžio rinką nelengva. Todėl šalims–saloms, nesujungtoms su kitomis ES narėmis dujotiekiais, Briuselis pasiūlė išimtis iš taisyklės. Jomis pasinaudojo visos su panašia priklausomybe gyvenančios Lietuvos kaimynės – Latvija, Estija ir Suomija. Tačiau Lietuvoje pulk. V.Pociūno žūtis ir jo aukos dėka atliktas parlamentinis VSD veiklos tyrimas atskleidė tokius „Gazpromo“ čiuptuvų raizginius, kad nuo šiol bet koks monopolininkui palankus, jį stiprinantis sprendimas teisėtai galėjo ir tebegali būti laikomas išdavyste. 2008 m. vasarą Seimo Europos reikalų komitetas, vadovaujamas tuometinio opozicijos lyderio A.Kubiliaus, atmetė siūlymus prašyti Lietuvai dujų rinkos liberalizavimo išimties. Šioje Europos dalyje Lietuva tapo antimonopolinės, antigazprominės politikos ledlaužiu.

Tuo pat metu, kai 2009 m. buvo įkurta Lietuvos energetikos ministerija, Europos Parlamentas pritarė dujų rinkos liberalizavimui. „Gazpromas“ Europoje nebegalėjo likti ir dujų tiekėju, ir dujotiekių savininku. Tačiau dėl Prancūzijos ir Vokietijos bei dar šešių šalių prieštaravimo EP numatė ne tik visišką nuosavybės atsiejimą, bet ir „nepriklausomo perdavimo sistemos operatoriaus“ galimybę. Pagal ją „Gazpromas“ galėjo likti vamzdynų savininku, tačiau jų administravimas turėjo būti atskirtas. Kiekviena ES šalis gavo teisę rinktis kuriuo būdu atverti dujų rinką kitiems žaidėjams.

Lietuva pasirinko sunkiausią kelią

Dėl minėtų istorinių priežasčių ir būdama atspari „Gazpromo“ interesams A.Kubiliaus Vyriausybė pasirinko griežčiausią ir veiksmingiausią dujų sektoriaus demonopolizavimo būdą – nuosavybės atskyrimą. Rusų imperiniam ginklui Lietuvoje iškilo pavojus. Tuoj pat jo ginti ėmėsi pats energetinės imperijos valdovas – V.Putinas. Lietuvos Vyriausybės planus perimti vamzdį iš „Lietuvos dujų“ jis pavadino plėšikavimu. Iš tikrųjų „Gazpromas“, teisėtai įsigijęs 37 proc. „Lietuvos dujų“, jautėsi ginamas ir dvišalės investicijų apsaugos sutarties, ir bendros europietiškos pagarbos nuosavybei. Lietuvai iškilo grėsmė teistis su viena didžiausių pasaulyje energetikos kompanijų.

Tuomet Vilnius išsitraukė savo galingą ginklą vardu Briuselis. Svarstydama Gamtinių dujų įstatymą, kuriuo dujų perdavimo nuosavybė atskiriama nuo tiekimo, Vyriausybė padarė pertrauką, siekdama užsitikrinti Europos Komisijos paramą savo pasirinktam dujų sektoriaus reformos modeliui. Premjeras A.Kubilius susitiko su Europos Komisijos vadovu Jose Manueliu Barroso, kuris dar kartą pareiškė Lietuvos pasirinkimui savo tvirtą paramą. Tokiu atviru ir elegantišku, teisiniu keliu Vilnius ėmė žaisti su Kremliumi Briuselio rankomis. Supratęs, iš kur jo imperijai kyla didžiausias pavojus, bet aiškiai pervertinęs savo jėgas, V.Putinas nuskubėjo į Briuselį perkabėti J.M.Barroso.

Dvikova Briuselyje

2011 m. vasario 24 d.turėtų būti įrašyta tarp svarbesnių naujausios Lietuvos istorijos datų. Dramatišką V.Putino ir J.M.Barroso derybų pobūdį Briuselyje paliudijo jų bendra spaudos konferencija. Į klausimą apie Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą pirmasis atsakinėjo svečias. V.Putinas paskelbė, kad, jo manymu, šis teisės aktų rinkinys prieštarauja pamatinei ES ir Rusijos sutarčiai, ir subtiliai pagrasino, kad jo įgyvendinimas ne atpigins, o pabrangins europiečiams dujas. Kita V.Putino iškelta problema, matyt, tapo pagrindu kompromisui – juk Trečiasis paketas iš principo neleistų rusiškoms dujoms tekėti Rusijai iš dalies priklausančiu „Nord Stream“.

EK pirmininkas atrėmė kaltinimus dėl diskriminacijos – naujasis reguliavimas galioja ir Europos, ir užsienio kompanijoms, atitinka Pasaulio prekybos organizacijos ir sutarčių su Rusija taisykles. „Už rusiškas dujas mes mokame gerą kainą“, – V.Putino spaudimui nepasidavė J.M.Barroso. Tada Kremliaus valdovas, pažeisdamas etiketą, ėmėsi dar kartą aiškinti savo poziciją, siekdamas neleisti, kad šeimininko žodis būtų paskutinis. Jis dar kartą gana karštai pamėgino įrodyti, kad nepriklausomas operatorius dujų rinkoje tik pakels kainas (vaizduodamas, kad konkurencijos čia nė negali atsirasti), ir užsiminė, kaip svarbu Rusijos partneriams, kad dujos būtų tiekiamos stabiliai (akivaizdžiai primindamas dėl užsukto „Gazpromo“ čiaupo šalančius rytų europiečius).

Dabar jau J.M.Barroso neleido, kad šiuo klausimu paskutinis būtų V.Putino žodis. Jis priminė, kad šalys narės gali rinktis veiklos atskyrimo būdus ir, aiškiai, turėdamas galvoje Lietuvą paminėjo, kad kai kurios jų pasirinko sunkiausią – nuosavybių atskyrimo – kelią. EK pirmininkas dar kartą priminė, kad tie patys teisės aktai galioja ir Rusijos, ir, pvz., Norvegijos kompanijų atžvilgiu. Taip Lietuvos pasirinkimas buvo apgintas aukščiausiu lygiu. Po šito istorinio vizito „Gazpromas“ Lietuvoje pritilo, nebebuvo ne tik jokių laiškų su užuominomis Seimo nariams, bet ir viešų pareiškimų iš viso. Pasitenkinta „Gazpromo“ agentų Seime keliamu triukšmu, neva Vyriausybė pati kalta, kad Lietuvai tenka už dujas mokėti brangiau nei kaimynams, neva premjeras ir energetikos ministras atkakliai vengia ryšių su vieninteliu dujų tiekėju šaliai. „Atgimimas“ skelbia lentelę, akivaizdžiai paneigiančią tokius kaltinimus.

Be kaukių

„Gazpromo“ atstovai Lietuvoje pritilo dėl to, kad staiga kardinaliai pasikeitė jų vaidmuo. Tuos, kurie buvo įpratę būti padėties šeimininkais, užkulisiniu finansavimu ir manipuliacijomis nulemti net politinę šalies sanklodą, tikrieji šalies šeimininkai ėmė „statyti į vietą“. 2011 m. vasarį Energetikos ministerija pareikalavo, kad „Lietuvos dujų“ („kurios nepaiso Lietuvos valstybės kaip akcininko bei gamtinių dujų vartotojų interesų ir praktiškai tapo „Gazpromo“ filialu“, – pareiškė energetikos ministras A.Sekmokas) vadovai turi trauktis, nes jie pakluso „Gazpromo“ vienašališkai primestoms dujų kainoms ir tiekimo sąlygoms.

Pati Energetikos ministerija ėmėsi ginti Lietuvos vartotojų interesus pateikdama Europos Komisijai skundą, kuriuo paprašė ištirti galimą „Gazpromo“ piktnaudžiavimą vyraujančia padėtimi. (Po keleto mėnesių neoficialiai buvo pranešta, kad būtent Lietuvos kreipimasis tapo pagrindu ES konkurencijos direktoratui atlikti kratas „Gazpromo“ būstinėse Europoje.) Tiesa, pritilęs „Gazpromas“ dar pamėgino veikti įprastais šešėlinio krikštatėvio metodais. „Atgimimo“ žiniomis, rusų dujininkų atstovai yra nesėkmingai mėginę prisikviesti premjerą A.Kubilių pokalbiams „neoficialioje aplinkoje“. Regis, sklandžiai vykstantis pasiruošimas 2014 m. Klaipėdoje pradėti pumpuoti suskystintas dujas (terminalas galės patenkinti visus šalies dujų poreikius) ir inicijuojamas konkursas skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai, galų gale privertė „Gazpromą“ susivokti. Teko pakviesti šalies vadovus į derybas oficialiai. Šeimininkauti šioje šalyje „Gazpromo“ vietininkai jau nebegali.

 Reaguodama į netylančius kai kurių opozicijos politikų ir politologų raginimus važiuoti Maskvon ir prašyti pigesnių dujų, Prezidentė D.Grybauskaitė atsakė: „Prašyti malonės iš vienos ar kitos šalies, kad nuleistų kainą, atvirai sakau, reikštų prašymą atsivežti saulę. Prieš daug metų saulę jau vežėmės ir už tai daug sumokėjome. Nemokamai niekas nieko nedalija – už viską reikia mokėti.“ Už principingą ir orią Vyriausybės laikyseną „Gazpromas“ verčia mus mokėti „garbės“ antkainį. Po dvidešimties metų dar viena Lietuvos karta patiria savotišką Maskvos „blokadą“ – bausmę už ryžtą eiti laisvės keliu. Šį kartą – nepriklausomybės nuo vieno energijos šaltinių tiekėjo keliu. Kuo anai Maskvos valdžiai baigėsi toks bandymas stoti laisvei skersai kelio, visi prisimename.

Vien susitarus dėl susitikimo dar sunku kalbėti apie sėkmę

Dr. Arūnas Molis, VU TSPMI ir VDU PMDF dėstytojas

Nemanau, kad pats susitikimas galėtų reikšti esminį Lietuvos Vyriausybės ir „Gazprom“ santykių lūžį. Pozicijų skirtumai vis dėlto yra pernelyg dideli, o derybų objektas – pernelyg svarbus, kad vien sutarus dėl susitikimo galima būtų kalbėti apie sėkmę. Be to, akivaizdu, kad procesai gamtinių dujų tiekimo, taip pat magistralinių dujotiekių valdymo ar alternatyvių išteklių plėtros srityje nestovi vietoje. Todėl „Gazprom“ ir Lietuva tolesnį bendradarbiavimą tiesiog privalo įvertinti iš naujo – ES privalomų teisės normų ir didėjančios dujų paklausos bei galimybių diversifikuoti tiekėjus, vartotojus, išteklius kontekste. Jei pirmieji susitikimai reikštų nuoširdų abiejų pusių norą kalbėtis, derėtis, net ir ginčytis, o ne spęsti spąstus ar imituoti dialogo siekį – abi pusės tik laimėtų.

Jei įvyktų Lietuvos ir „Gazprom“ ar „Gazprom eksport“ vadovų susitikimas, manau, būtų neišvengiamai panagrinėti visi abiem pusėms svarbūs klausimai. Vis dėlto tam tikrų „raudonųjų linijų“, matyt, neperžengs nei Lietuva, nei „Gazprom“. Lietuvai ES Trečiojo energetikos paketo (TEP) įgyvendinimas, manau, yra nediskutuotina tema – galima ginčytis dėl jo įgyvendinimo detalių, galima įsiklausyti, kokius magistralinių dujotiekių atskyrimo variantus siūlo „Gazprom“, galų gale paraginti „Gazprom“ įsitraukti į derybas dėl TEP įgyvendinimo, tačiau pakeisti Lietuvos principinį apsisprendimą „Gazprom“ gali nesitikėti. Kalbant apie dujų kainą, be abejo, atsiranda naujų veiksnių (ir tai ne tik SGD terminalas Lietuvoje), 2017–aisiais baigiasi Lietuvos dujų ir „Gazprom“ sutartis, todėl yra apie ką kalbėtis. Tačiau nereikia pamiršti, kad dujų kaina – Kremliaus politinė priemonė, kurią, artėjant rinkimams Lietuvoje ir dar tik planuojant SGD terminalo statybas, Maskva bandys išnaudoti. Negalima atmesti, kad būtų keliamas ir dujų tarpininko klausimas – pastaruoju metu galėjome stebėti suintensyvėjusias pastangas jį pakeisti, atitinkamai koreguojant Gamtinių dujų įstatymą.

Visos ES valstybės privalo įgyvendinti teisiškai įpareigojančias ES direktyvas. To nepadarius, gresia sankcijos. Kita vertus, Maskva aktyviai bando revizuoti ES sprendimus, kitaip tariant, įrodyti, kad TEP yra ydingas ir turėtų būti atšauktas. Padėtis tam yra iš dalies palanki – TEP normas į nacionalinę teisinę bazę perkėlė nedaug valstybių. Bet tai nereiškia, kad jos persigalvojo ar TEP žlugo. Matyt, tiesiog reikia daugiau laiko. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį ne tik į mus kartais gąsdinančius šalių narių sprendimus ar iniciatyvas tartis dėl energijos išteklių tiekimo dvišaliais pagrindais. Verta pabrėžti ir gana sparčiai plėtojamą išorinę ES bendrosios energetikos politikos dimensiją. Lenkijos primininkavimo ES Tarybai laikotarpiu (2011–ųjų pabaigoje) EK ir Taryba paskelbė iniciatyvų, kurios siūlo realių ES solidarumą energetikos srityje įtvirtinančių mechanizmų, stiprina ES institucijų derybinę galią bendraujant su išorės tiekėjais ir pan. Taigi dabartines bendrosios ES energetikos politikos plėtros tendencijas vis dėlto vertinčiau pozityviai.

OAO „Gazprom“ siųsti kvietimai susitikti dėl LR gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo klausimų

2011 m. birželio 13 d. LR Energetikos ministerija, apibendrindama iki tol vykusias diskusijas (įvyko trys susitikimai Vilniuje ir Maskvoje), kreipėsi į „Gazpromą“, siūlydama tęsti pokalbius ir atsakyti į Energetikos ministerijos pateiktą pasiūlymą dėl ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo.

2011 m. liepos 7 d. ir 2011 m. liepos 15 d. LR Energetikos ministerija kreipėsi į pagrindinius LD akcininkus, informuodama, kad LR Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymas (GDĮ) ir LR Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Įgyvendinimo įstatymas) buvo priimti ir įsigalios nuo rugpjūčio 1 d. Energetikos ministerija kvietė akcininkus susitikti aptarti bendrų veiksmų įgyvendinant įstatymų reikalavimus.

2011 m. rugsėjo 8 d.  įvyko susitikimas Briuselyje dėl GDĮ įgyvendinimo. Jame dalyvavo tik E.ON ir Europos Komisijos atstovai.

2011 m. rugsėjo 26 d. LR Energetikos ministerija kreipėsi į „Gazpromą“, pakartotinai kviesdama dalyvauti diskusijose dėl GDĮ įgyvendinimo.

2011 m. spalio 6 d. įvyko susitikimas Briuselyje, į kurį „Gazpromo“ atstovai neatvyko. Dalyvavo E.ON ir Europos Komisijos atstovai.

2011 m. spalio 14 d. LR Energetikos ministerija kreipėsi į „Gazpromą“, apgailestaudama dėl atstovų nedalyvavimo pokalbiuose ir kviesdama prisijungti prie 2011 m. spalio 19 d. planuojamo susitikimo su E.ON atstovais Briuselyje.

2011 m. spalio 19 d.  įvyko susitikimas Briuselyje, į kurį „Gazpromo“ atstovai neatvyko. Dalyvavo E.ON ir Europos Komisijos atstovai.

2011 m. spalį  vyko aktyvios diskusijos su E.ON ir Europos Komisijos atstovais telefonu bei elektroniniu paštu, per kurias buvo suderinti GDĮ įgyvendinančių LR Vyriausybės nutarimų tekstai.

2011 m. gruodžio 22 d. LR Energetikos ministerija, atsakydama į „Gazpromo“ laišką, pakartotinai pakvietė „Gazprom“ atstovus dalyvauti diskusijose dėl GDĮ įgyvendinimo.

2012 m. sauso 11 d. LR Energetikos ministerija pakartotinai kreipėsi į „Gazpromą“, siūlydama tęsti diskusijas dėl GDĮ įgyvendinimo ir visais aktualiais klausimais.

2011 m. rugsėjo – gruodžio mėn. su E.ON, dalyvaujant Europos Komisijai, įvyko daugybė susitikimų ir vyko aktyvus susirašinėjimas elektroniniu paštu. Per šias diskusijas buvo suderinta:

(i) LD nuosavybės atskyrimo įgyvendinimo grafikas;

(ii) LRV nutarimas dėl nuosavybės atskyrimo tvarkos aprašo.

Šiuo metu vyksta susitikimai ir susirašinėjimas derinant susitarimo dėl savanoriško nuosavybės atskyrimo įgyvendinimo („Gazpromui” bus siūloma prisijungti prie šio dokumento) pagrindines sąlygas.

Šaltinis: Energetikos ministerija