Šilumos kainų mūšis – A.Zuokas prieš Prezidentę (10)
„Už situaciją, kai monopolininkai lobsta žmonių sąskaita, tiesioginę atsakomybę prisiimti turi sostinės savivaldybė”, – mano Prezidentė. „Kalbėti be skaičių, be faktų, emocine kalba – tai nėra specialistų kalba”, – jos nuomonę komentavo A.Zuokas.
Vilniaus meras A.Zuokas paslydo ten, kur, visuotine nuomone, klaidų jis beveik nedaro. Paprastai jis gali smagintis bendraudamas su žiniasklaida net pačiomis nepatogiausiomis temomis. Tačiau reaguodamas į Abonento mokesčio – prievartinių vilniečių permokų už šilumą – skandalą, A.Zuokas padarė nedovanotinų liapsusų. Jis mėgino neigti tai, kas akivaizdu, atsakinėjo ne į tuos klausimus, kuriuos jam uždavė, o galiausiai – paniekino Prezidentės nuomonę jai gyvybiškai svarbioje antimonopolinėje srityje. Apie premjero postą užsisvajojusio A.Zuoko ir jo globojamų monopolininkų galią pajutusios Prezidentės D.Grybauskaitės susikirtimas žada nemenką politinę audrą.
Monopolininkų savivalės sutramdymas kartu su pasitikėjimo teismais, teisėsaugos struktūromis bei operatyvinėmis tarnybomis atkūrimu buvo svariausi kandidatės į prezidentus D.Grybauskaitės rinkiminiai įsipareigojimai. Europos komisarė puikiai suprato, kad diegiant Lietuvoje skaidrias europinės valstybės funkcionavimo taisykles valdžia, gindama visuomenės interesą, visų pirma turi užkirsti kelią oligarchiniams sandoriams ir korupcinėms schemoms. Įžūlios „Leo.LT“ aferos sutrikdytai tautai aukštą postą Europos Sąjungoje užimančios politikės pažadas, kad jai vadovaujant valstybės likimą spręs piliečiai, o ne oligarchinių grupuočių pinigai, buvo tikra naujos vilties versmė.
Vieną monopoliją ardant, kita – tarpo
Netrukus po rinkimų naujoji prezidentė reikšmingai prisidėjo prie A.Kubiliaus Vyriausybės elegantiškos teisinės pergalės prieš dešimtgalvį slibiną ir jo signatarus. Vyriausybei toliau imantis su dujų monopolininkų godumu ir grobuoniškumu, Prezidentė D.Grybauskaitė savo valstybės skaidrinimo įkarštį su permaininga sėkme nukreipė į teisėsaugą.
Liudininkų teigimu, šiuo metu šalia VE monopolines teises ginančio A.Zuoko komfortiškai jaučiasi tik jo koalicijos partneriai iš Lenkų rinkimų akcijos.
Tačiau slibinų karžygių kelyje niekad netrūksta. Panašią vertikalią integraciją kaip „Leo.LT“ elektros ūkyje, komunalinių paslaugų sektoriuje per ilgus metus tyliai ramiai susikūrė A.Zuoko prijaukinta nebeaiškaus kapitalo „Vilniaus energija“ (toliau – VE). Pavadinimus keičianti Vilniaus šilumos ūkio nuomininkė nevaržomai tarpo ir tuo metu, kai A.Zuokas po ilgo bylinėjimosi vis dėlto buvo nuteistas už korupcinį nusikaltimą – pasikėsinimą papirkti valstybės tarnautoją. Už tai, kad pirkosi mero postą savo paties išpuoselėto „Rubicono“ pinigais. Neatgailaujančiam nusikaltėliui A.Zuokui kuriam laikui praradus šaunumo aureolę ir pasitraukus politinėn nuošalėn, jo rankų darbo monopolininkas sėkmingai rezgė pinigų srautų voratinklį ir prie kitų Vilniaus valdžių.
Pataikauti monopolijoms politikai gali įvairiais būdais. Kartais toks neveiklumas maskuojamas aktyvia ir daug triukšmo keliančia, bet nieko nelemiančia „antimonopoline“ veikla. Dabartinė „kaimyniška“ „Vilniaus energijos“ reklamos kampanija ne vienam vilniečiui priminė tuometinio mero „tvarkiečio“ J.Imbraso pasirodymus reklaminiuose stenduose vaizduojant kovotoją už šilumos vartotojų teises. Kartais politikui būna labai patogu dirbti monopolininkui prisidengiant gyvybiškai svarbiais strateginiais valstybės tikslais. Konservatorių meras V.Navickas drąsiai ėjo net prieš savo partiją, mėgindamas užtikrinti „Dalkiai“ Vilniaus šilumos tinklų nuomą dar 20 metų už pažadą daugiau šilumos gaminti iš biokuro.
Atskyrimas – smūgis rinkos užvaldymo planams
Tokiais metodais sostinės valdžios „prižiūrimi“ šilumos ūkio nuomininkai po truputį užėmė net 80 proc. Vilniaus daugiabučių priežiūros rinkos. Būtent šiai vertikalios integracijos plėtrai užkirsti kelią ir ėmėsi prezidentė, beveik prieš metus pateikusi Seimui Šilumos ūkio įstatymo pataisas. Paprasta ir efektyvi teisinė idėja skelbė, kad daugiabučio namo administratorius ir šildymo sistemos prižiūrėtojas turi būti nesusiję su komunalinių paslaugų teikėjais, tam, kad jų priimami sprendimai būtų objektyvesni, o paslaugų kaina ir kokybė geriau atitiktų konkretaus namo gyventojų poreikius.
Tvarka, geriau atitinkanti vartotojų interesus, buvo rimtas smūgis seniai suplanuotam ir nuosekliai vykdomam rinkos užvaldymui, kurio schemą gretimame puslapyje publikuoja „Atgimimas“. D.Grybauskaitė viešėdama Seime net pareiškė patirianti spaudimą iš lobistinių grupių, kad Šilumos ūkio įstatymas nebūtų priimtas. Po tokio perspėjimo Seimas priėmė įstatymą vienbalsiai ir labai aktyviai. Tačiau paaiškėjo, kad kova dėl vilniečių už šilumą permokamų pinigų tuo toli gražu nesibaigė.
Parengta kampanija žlugo
Daugiabučio namo administratorius ir šildymo sistemos prižiūrėtojas turi būti nesusiję su komunalinių paslaugų teikėjais.
„VE per vilniečių sąskaitas už lapkričio šilumą pademonstravo prezidentei savo galią“,– sako Vilniaus savivaldybės tarybos narys, konservatorius Vidas Urbonavičius. Per savo bendroves VE pakėlė šilumai naudojamo karšto vandens temperatūrą arba padidino spaudimą, parodydama, kad ji niekina prezidentės antimonopolinę iniciatyvą. „VE turi sąlygas vykdyti tokį prievartinį pardavimą“,– sako V.Urbonavičius, inicijuojantis interpeliaciją merui A.Zuokui. Jo nuomone, „Vilniaus karštinės“ rengėjai nesitikėjo tokios staigios ir aktyvios Energetikos ministerijos reakcijos, atėmusios iš A.Zuoko ir VE informacijos pateikimo pirmumą. Masyvi VE reklamos kampanija liudija, kad buvo rengiamas palankus informacinis fonas kurti visuomenės nuomonę, jog už išaugusias šilumos sąskaitas vilniečiams atsakinga Vyriausybė ir Prezidentė, o ne savivaldybė.
Matyt, pasiruošęs bendrauti su spauda visai kitame kontekste, paprastai adekvatumo nestokojantis A.Zuokas į klausimus apie Abonento mokestį atsakinėjo nelogiškai, mėgino aiškinti, kad visą tiesą apie vilniečių suvartotą šilumą gali žinoti tik VE, galiausiai nesusilaikė neįžeidęs Prezidentės. Apie premjero postą svajojantis A.Zuokas gal nė pats nepastebėjo, kad veikia ne pagal politikos lauko taisykles, o kaip asmuo, valdomas daug šiurkštesnių jėgų interesų.
Kas išliks šalia A.Zuoko
Liudininkų teigimu, šiuo metu šalia VE monopolines teises ginančio A.Zuoko komfortiškai jaučiasi tik jo koalicijos partneriai iš Lenkų rinkimų akcijos. Beatodairiškai atsidavę valdžia su jais pasidalijusiam ponui šie politikai jau pamiršo rinkiminius pažadus laikytis antimonopolinės politikos. Jų rinkėjams sąsajos tarp Abonentinio mokesčio ir Akcijos deputatų paramos Abonentui kol kas, matyt, nekyla. Tuo tarpu socialdemokratams ir „darbiečiams“ remti A.Zuoką jau dabar darosi nepatogu. Artėjant Seimo rinkimams šios parlamentinės partijos kuo toliau, tuo labiau nenorės būti siejamos su tarnyste vilniečius per prievartą kaitinantiems monopolininkams.
Normali miestiečių interesus ginanti Vilniaus valdžia jau dabar inicijuotų arbitražo bylą, siekdama nutraukti VE nuomos sutartį. Juk Abonento mokestis, be kita ko, atskleidė tendenciją, kad suvartojamos šilumos kiekiai ir kainos krenta ar bent jau nekyla tose savivaldybėse, kurios pačios valdo savo šilumos ūkius. O normalioje visuomenėje įžūlus piktnaudžiavimas monopolinėmis galiomis turėtų paskatinti naują apsivalymą. Savo balsais ir protestais apvaliusi Lietuvą nuo „Leo.LT“ oligarchinio darinio politinė–pilietinė bendruomenė neturėtų praleisti progos pasiekti dar vieną teisingumo pergalę.
Viešųjų pirkimų tarnyba, vien per pastaruosius porą mėnesių nutraukusi VE viešųjų pirkimų sutartis su artima sau bendrove „Axis Industries“ už 177 mln. litų, jau grindžia šiai pergalei kelią.
Prezidentės vyr. patarėjas Nerijus Udrėnas: už šilumos ūkio priežiūrą atsako savivaldybės
– Prezidentės nuomone, tiesioginę atsakomybę už tai, kad vilniečiai šių metų lapkritį suvartojo apie 17 proc. daugiau šilumos nei pernai, turi prisiimti sostinės savivaldybė, patvirtinusi perteklinę šilumos tiekimo temperatūrą, kuri leidžia manipuliuoti šilumos suvartojimu. Vilniaus meras A.Zuokas, komentuodamas Prezidentės nuomonę, teigė, kad tai kalbos be skaičių, be faktų, paremtos emocijomis. Ar jau galima teigti, kad lapkritį vilniečiai gavo per daug šilumos?
– Noriu pažymėti, kad pagal įstatymus šilumos ūkio priežiūra yra savivaldybių atsakomybės srityje. Savivaldybės apsisprendžia ar išnuomoti šilumos gamybos įmones ir tinklus, sprendžia kokiomis sąlygomis tai bus daroma, nustato tvarką, kaip prižiūrės sutarčių vykdymą, tvirtina ir prižiūri investicijas, tvirtina šilumos sistemų nuomą arba pačios valdo savo šilumos gamybos ir tiekimo įmones. (Beje, Valstybės kontrolė dar 2003 m. teigė, kad nuomos sutarties sąlygos negina vilniečių interesų). Jos taip pat atsako už daugiabučių namų priežiūrą, už administratorių priežiūros tvarkas, jos apsprendžia ar daugiabučių namų prižiūrėtojai bus savivaldybės įmonės, ar jos bus privatizuotos ir tt..
Mus pasiekia spaudos pranešimai, taip pat gauname ir individualių skundų, vis labiau ir labiau patvirtinančių tezę, kad temperatūros grafikas Vilniuje buvo padidintas. Tą temperatūros grafiką turėtų tvirtinti ir tvirtina savivaldybės bei energijos tiekėjo atstovai. Taigi tikrai esama pagrindo galimam piktnaudžiavimui.
Skundus patikrinti yra pavesta Valstybinei energetikos inspekcijai. Ji turėtų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių net taupiausiuose namuose išaugo šilumos suvartojimas. Ar nebuvo manipuliuojama šilumos tiekimo temperatūros grafikais? Ar apskaitos prietaisų parodymai buvo tikslūs? Ar nebuvo vykdomas nuotolinis šildymo sistemos valdymas ir galbūt manipuliavimas? Atsakingoms institucijoms pavesta dar kartą patikrinti tuos faktinius duomenis ir atitinkamai juos įvertinti.
Ta aplinkybė, kad tik Vilniuje susidarė ši išskirtinė situacija, ir leidžia numanyti, kad arba tiekiant šilumą, arba daugiabučių šilumos punktų priežiūros srityje buvo tam tikro piktnaudžiavimo.
– Pristatydama Šilumos ūkio įstatymo pataisas Prezidentė sakė, kad jų tikslas – konkurencijos atsiradimas. Konkurencijos atsiradimas laikui bėgant turėtų sumažinti šilumos kainą. Tačiau Vilniuje išėjo taip, kad, vos įsigaliojus pataisoms, jau patį pirmąjį mėnesį gyventojai buvo priversti sunaudoti daugiau šilumos. Kas yra atsakingas už tai, kad įstatymas galų gale suveiktų?
– Kaip jau minėjau, savivaldybė yra atsakinga už daugiabučių namų administratorius. Jie turi atitikti savivaldybės nustatytus reikalavimus, ginti vartotojų interesus.
Šis įstatymas turi pereinamąjį laikotarpį. Jis įsigalioja nuo kitų metų liepos 1 d. Priežiūra turi būti vykdoma kaip ir anksčiau, gyventojai turi būti laiku informuojami, kai prižiūrėtojas pasikeičia. Jeigu buvo manipuliavimo faktų ir daugėja atskirų namų pavyzdžių, kuriuose šilumos suvartojimas tikrai yra perteklinis – pirmiausia tai savivaldybės kompetencija. Šalia to savo atsakomybę turi ir valstybinės institucijos – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Energetikos inspekcija, kitos institucijos turi imtis priemonių vartotojų interesams apsaugoti. Bet pirmiausia, kaip rašoma įstatyme, šilumos ūkį tvarko ir už jį atsako savivaldybės.
