Verslui reikia pasiruošti

– Papasakokite plačiau apie AIESEC. Kokia tai organizacija, ką jos nariai veikia, kaip, kieno iniciatyva atsirado skyrius Lietuvoje, ar veikiate tik Vilniuje, ar ir kitose Lietuvos vietose?

– AIESEC (Association Internationale des Étudiants En Sciences Économiques et Commerciales) – tarptautinė ne pelno organizacija, valdoma jaunimo ir veikianti jau 60 metų daugiau kaip 100 šalių. Lietuvoje šios organizacijos užuomazgos atsirado 1991 m. Ugniaus Straukos iniciatyva. Jis ir tapo pirmuoju AIESEC Lietuva prezidentu. Oficialiai Lietuva tapo AIESEC nare 1993–iaisiais. Organizacija veikia Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Organizacijos tikslas – skatinti lyderystę tarp jaunimo ir norą būti socialiai atsakingais visuomenės veikėjais. Vykdomos stažuočių programos, kai jaunimas gali važiuoti savanoriauti ar atlikti profesinę praktiką bet kurioje pasaulio šalyje. Organizuojami įvairūs renginiai, pavyzdžiui, tautų mugė „Global village“ (Pasaulinis kaimas), kurioje buvo pristatomi įvairių kultūrų šokiai, dainos, valgiai ir kitos tradicijos. Rengiamos ir profesinės dienos su įvairių kompanijų atstovais. Šiuo metu Vilniuje organizuojami keli projektai: apie verslumą „The Startup Kitchen“, apie atsinaujinančią energiją „Green Energy“ (Žalioji energija), apie ekologiją „The Green project“ (Žaliasis projektas), moksleiviams skirtas „Living diversity“ (Gyvenimo įvairovė) apie savęs pažinimą, projektas „Find your way“ (Surask savo kelią), kurio tikslas – skatinti siekti savo tikslų, taip pat yra įvairūs stažuočių ir pardavimų projektai. Vasario mėnesį bus naujų narių atranka į organizaciją. Maloniai kviečiame įsitraukti ir dalyvauti atrankoje.

– O kodėl Jūs pati įsitraukėte į šitą organizaciją? Jūs – studentė? Ką studijuojate?

– Studijuoju kūrybines industrijas. Esu VGTU pirmo kurso studentė. Mane, kaip ir kitus komandos narius, domina verslo kūrimo subtilybės ir čia yra puiki galimybė ne tik patobulinti savo žinias, bet ir užmegzti vertingų ryšių su verslo pasaulio atstovais.

– Apie projektą „The Startup Kitchen”: ar tai – originalus lietuviškas sumanymas? Kaip kilo mintis tokį projektą pradėti? Kokie jo tikslai? Kas dalyvauja? Kokios taisyklės? Beje, o kaip išversti į lietuvių kalbą patį projekto pavadinimą?

– Tiesą sakant, pavadinimą į lietuvių kalbą išversti sunkoka. „Startup” reiškia ką tik įkurtą verslą, projekto pradžią, nelabai turime lietuviškų atitikmenų. O „kitchen“ – tai virtuvė. Išeitų maždaug „Verslo pradžios virtuvė“ ar „Verslo pradžiamokslis“. Bet abu šie pavadinimai nebūtų visiškai tikslūs.

Projekto sumanytojas – Mikas Stankevičius. Jis pats domisi verslo kūrimu ir nori skatinti verslumą tarp jaunimo. Čia yra puiki terpė tai daryti. Buvo atlikti tyrimai, kad Lietuvoje verslumas pats mažiausias, palyginti su kitomis Europos šalimis. Tik 4 proc. studentų, kurie studijuoja verslo vadybą ir kitas su verslu susijusias specialybes, po studijų ruošiasi kurti savo verslą, likę 96 proc. yra pasiruošę dirbti nuo 8 iki 17 val. Galima pasidžiaugti, kad šiais metais bus dar daugiau projektų apie verslumą.

„The Startup Kitchen“ yra originalus projektas, nors turi panašumų ir į kitus vykdomus projektus. Šis projektas prasidėjo lapkričio viduryje dviem atviromis paskaitomis su Ilja Laursu, Neriju Ramanausku ir Mindaugu Rutkausku. Toliau vyko konferencija, per kurią dalyviai pristatinėjo savo idėjas, geriausios buvo atrinktos projekto partnerių ir „The Startup Kitchen“ komandos. Dabar vyksta darbinių sesijų ciklas, kur dalyviai pristatinėja savo namų darbus ir konsultuojasi su specialistais, savo sričių profesionalais. Kiekviena darbinė sesija vyksta skirtinga tema, ar tai būtų rinkodaros galimybių tyrimas, ar SWOT analizė ir t.t.

Mūsų projekto tikslas, kad dalyviai gautų bent bazinį žinių bagažą verslo kūrimo pradžioje ir turėtų gerai parašytą verslo planą. Dalyvauja studentai, kurie turi verslo idėją. Orientavomės į tai, kad idėjos būtų novatoriškos ir socialiai atsakingos. Yra idėjų, kurios dar tik „popieriuje“ egzistuoja, o yra ir tokių, kurios pradėtos jau įgyvendinti.

– Dar papriekabiausiu dėl tų angliškų pavadinimų. Ar jų gausybė reiškia, kad projektai yra tarptautiniai?

– AIESEC yra tarptautinė organizacija, ir mes turime stažuotojų iš užsienio (šiuo metu atvykusių iš Brazilijos, Slovakijos, Australijos). Dėl to pavadinimai ir mūsų narių susitikimai vyksta anglų kalba. AIESEC turi savo duomenų bazę, kurioje yra užsiregistravę visi nariai iš viso pasaulio, tad viskas anglų kalba, taip daug paprasčiau keistis informacija ir bendradarbiauti. Praeitą savaitgalį vyko didžiausia nacionalinė konferencija, rengiama Lietuvoje. Jos metu buvo atvykę delegatai iš Ispanijos, Rusijos, Turkijos, Bulgarijos, Graikijos ir kitų šalių.

– Kokie konkursiniai darbai atrinkti į finalą? Jei negalite konkrečiai komentuoti, nes dar neaiškūs nugalėtojai, tai papasakokite bendrais bruožais. Kiek suprantu, tai mikroprojektai, nepretenduojantys tapti didelėmis įmonėmis.

– Atrinkom 10 idėjų. Visos labai skirtingos, nuo IT technologijų (šių daugiausia) iki elektros variklių patobulinimo ir konsultacinių firmų. Verslo idėjų plėtra priklausys nuo autorių noro, verslo vizijos ir atsidavimo darbui. Yra bent kelios idėjos, turinčios didelį potencialą.

– O kas laukia konkurso nugalėtojų?

– Trims nugalėtojams bus suteikti verslo pradžios paketai. Už pirmąją vietą, pavyzdžiui, bus suteikta darbo vieta su komunikacijomis, įmonės steigimo, teisinės, rinkodaros ir buhalterinės paslaugos, taip pat konsultacijos ES paramai gauti. Kiti du paketai kiek kuklesni, bet taip pat galintys gerokai palengvinti verslo pradžią.

– Ar galėtumėte pasakyti, kokie yra pagrindiniai kliuviniai jaunimui Lietuvoje įgyvendinti savo originalias idėjas? Turbūt jų yra ir objektyvių, biurokratinių, ir subjektyvių – verslo aplinkos nepasitikėjimas inovacijomis ir jaunimu apskritai, jaunų žmonių nepasitikėjimas savo jėgomis? O gal yra ir daugiau tokių nuo verslo atbaidančių priežasčių?

– Jaunimas dažnai neįvertina realistiškai, ar jų idėja tikrai veiks. Prieš įgyvendinant idėją svarbu gerai pagalvoti, kuo ji yra gera, naudinga žmonėms, kodėl kas nors iš viso turėtų ją pirkti? Svarbu gerai išanalizuoti ne tik savo prekę ar paslaugą, bet ir rinką, konkurentus. Dažnai jaunimas nepasiskaičiuoja biudžeto plano, o tai yra labai svarbu. Reikia skaičiuoti sąnaudas, kam kiek pinigų skirti, ir turėti bendrą verslo plėtros planą bent pusės metų laikotarpiui. Svarbus kliuvinys ir tai, kad jaunimas turi labai mažai žinių apie verslo subtilybes. Verslininkai kaip tik skatina jaunimą kurti savo verslus. Kiekvienais metais vykdomi įvairūs verslumą skatinantys projektai. Lietuvoje dažnai, jei bankrutuoja įmonė, nebandoma jos atgaivinti ar kurti kito verslo. Amerikoje, atvirkščiai, bandoma dar ir dar kartą. Kitas dalykas – paprasčiausias tingėjimas ir neigiamas nusistatymas prieš verslininkus.

– Kas toliau? Kokie planai ateičiai, kai baigsis šitas projektas? O gal jis bus tęsiamas? 

– Pakoregavome projekto planą ir nusprendėme suorganizuoti dar dvi atviras paskaitas su gan gerai žinomais Lietuvos verslininkais. Paskaitos vyks vasario 21 d. ir kovo 13 d. Projektas baigsis kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Ar projektas bus tęsiamas, dar neaišku.

– Nuo ko priklauso projekto ateitis?

– Jeigu atsiras žmogus, norintis tęsti projekto veiklą, viską koordinuoti, tuomet projektas tikrai bus tęsiamas.