Barbara Delinsky. Mūsų paslaptis
Lengvai skaitoma gerai suręsta ir patraukliai papasakota istorija. Be to, ji turi dar vieną svarbų privalumą – tai šių dienų žmogui bet kada galinti nutikti situacija ir jos sprendimo būdai. Romano herojė nutaria šį tą nutylėti, norėdama apsaugoti dukrą nuo nemalonaus viešumo.
Ir štai čia – žinoma – prasideda viena už kitą didesnės problemos. Visiškai tikroviška ir daugeliui turbūt visiškai pateisinama aplinkybė, kai teisėtai nepilnametės dukros vairuojamas automobilis su greta sėdinčia motina pakliūva į autoavariją – tamsoje partrenkia vyrą, kuris ligoninėje miršta. Tai buvo dukters mokyklos istorijos mokytojas. Dukteriai nežinant motina pareiškime mažo savo miestuko policijai nuslepia, kas vairavo automobilį, todėl atsakomybė tenka motinai. Pamažu augančios įtampos užtaisą dar aktyvuoja neseniai įvykusios Deboros skyrybos ir jos buvusio sutuoktinio noras kontroliuoti vaikų saugumą net per atstumą. O paauglės Greisės santykiai kaip mat komplikuojasi su draugais, kurie bijo Greisės prisipažinimo, kad prieš avariją vakarėlio metu nepilnamečiai gėrė alaus, tuo tarpu pati Greisė turi slėpti nuo jų tiesą apie tikrąsias avarijos aplinkybes. Romanas išties įtraukia į psichologinį labirintą, kuriame autorė meistriškai supainioja keletą problemų ir dar meistriškiau išpainioja sudėtingai suvytą kamuolį. Jame – kiekvieno šeimos nario santykiai po skyrybų, paauglės santykiai su mokyklos draugais, dviejų suaugusių seserų ir nevienodai jas mylinčio seno tėvo santykiai po motinos mirties, mažo miestelio tarpusavyje gerai pažįstamų pareigūnų ir gyventojų santykiai, žuvusio mokytojo atsiskyrėliško elgesio paslaptis, išsiskyrusios moters netikėta meilė nepažįstamajam... Reikia pripažinti, kad romano autorė yra gera psichologė ir puiki pasakotoja, todėl ši knyga verta skaitytojų dėmesio poilsio valandėlę.
Iš anglų k. vertė Rima Aidietė. Vilnius: Alma littera, 2010
