Charles Bukowski. Holivudas

Bukowskio zenitais laikau „Paštą“ ir „Moteris“. Lyderių nuo pjedestalo nenumuša ir „Holivudas“, paskutinis didžiojo girtuoklio romanas.

„Holivude“ tikroviškai ir intymiai nupiešiamas Amerikos filmų kalimo pramonės paveikslas, atskleidžiantis, kokius vargus ir katarsius patyrė misteris Henris Činaskis (autoriaus alter ego), prakišdamas savo scenarijų filmui kurpti. Filmo tikrasis pavadinimas – „Barfly“ („Baro musė“) – knygoje užkoduojamas „Džim Bymo šokiu“ – brangūs draugai neabstinentai nesunkiai perkanda ir šį Bukio sužaidimą.

Yra ir Lietuvoje tokių žmonių, kurie klusniai ir net bhaktiškai atsidavusiai perka visas mylimų autorių knygas, mylisi jų aprašomomis pozomis ir remia leidyklas, kad lietuviškai išleistų jų herojukus. Panašiai nutinka ir su „Holivudu“ – neabejotinai raštingo girtuoklio romanas nestiprus, bet gyvi dialogai, minties ir laikmečio perteikimas ir vėl pamalonins tekstinio orgazmo ištroškusiuosius.

Knygoje jaunatviškų kalbų apie seksą jau neberasime (prisiminkime garbingą to laiko autoriaus amžių – 69 m.), todėl jaunuolių rankytės nukrypti žemiau skaitant knygą neturėtų. Čia nejučiomis prisimeni ir Georges’ą Bataille. Didesnių panašumų iš pirmo žvilgsnio neturintys autoriai ir saviti mąstytojai, geriau įsižiūrėjus, nėra jau tokie skirtingi. Abu kalba apie gyvenimo šiurkštumus, gašlybes ir (ne)tiesiogiai siūlo nepaklusti kažkur iš dangaus nuleistoms riboms. Abu kankina save įvairiais metodais: fiziniu degradavimu, filosofine savidestrukcija, badavimu ir panašiai. Tai ne kas kitas, kaip juodoji poetika su jai priklausančiais juodaisiais naratyvais, be kurių baltuma ir skaistybė būtų niūrios ir rūškanos.

Kiek „sugrybauta“ su knygos anotacija. Akcentuota Madonna (ar ji visiems tuo metu davė?), kiti Holivudo žymūnai ir jų keistenybės. Pačioje knygoje visa tai geriausiu atveju atsiduria antrame plane. Nors apie grietinėlę ir aktorius rašoma nemažai, pats Bukowskis turėjo visai kitą tikslą: ne skleisti apkalbas, o tikrinti ir diagnozuoti savo santykį su kinu, „Holivudu“ ir tiesiog gerti skanesnį ir brangesnį raudoną raudoną vyną kokiame nors nežinia dėl ko išpustytame visai nekatalikiškame filmo pristatyme.

„Kitų knygų“ leidyklai, kontrkultūros Lietuvoje puoselėtojai, norėtųsi palinkėti nesustoti ties paskutiniu Charlzo romanu, bet sulietuvinti ir kitus jo tekstus: trumpąją prozą, eilėraščius.

– Ką dabar veiksi? – paklausė Sara.

– Kuria prasme?

– Na, filmas juk baigtas.

– A, taip.

– Tai ką darysi?

– Važinėsiu į žirgų lenktynes.

– O be lenktynių?

– Rašysiu romaną apie tai, kaip parašiau scenarijų ir kaip

buvo statomas filmas.

– Tiksliai, manau, tau pavyks.

– Ir man taip atrodo.

– O kaip jį pavadinsi?

– „Holivudas“.

– „Holivudas“?

– Taip.

Tai štai. (p. 264)

Iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas. Kaunas: Kitos knygos, 2010.