Gendrutis Morkūnas. Švęsti kosmose ir tvarte
Ši knyga yra graži draugų dovana visaip artimam žmogui. Straipsnių rinktinei neradau taiklesnio apibūdinimo, kad ji yra lyg paprastų ir mielų lauko gėlių paveikslėlių rinkinys.
Knygoje sudėti 2004–2009 įvairioje spaudoje skelbti Gendručio Morkūno (1960–2009) tekstai yra šiandien retai sutinkami visiškai autentiški tarsi „liaudies mokytojo“ rašiniai. Kiekvienas jų aiškiai parašytas „iš įkvėpimo“, užmynus kokią nors problemą iš šios dienos Lietuvos. Be įmantrių filosofinių užuolankų ar nuo kalno skelbiamų intelektualių apmąstymų. Atrasite nuoširdaus žmogaus atvirą žvilgsnį ir aiškiai išreikštą moralinę poziciją jam skaudamų dalykų atžvilgiu. Vis dėlto prisipažinsiu, kad rašiniuose tvyrantis liūdesys, nepasitenkinimas ir skauduliai nėra lengvo skaitymo malonumui. Daugiau džiugesio atradau skaitydama knygos pradžioje įdėtą G.Morkūno pasakojimą apie savo vaikystę kaime „Mūsų tikrasis gyvenimas susideda iš tylėjimų“. Tai išties nepaprasto grožio himnas lietuviškam kaimui, kuriame užaugo ir buvo džiaugsmingai sveikai juo persmelktas G.Morkūnas. Leidėjai, artimieji ir draugai jį prisimena kaip itin šviesią asmenybę, fiziką pagal specialybę ir knygų vaikams rašytoją pagal pašaukimą. Paskutinio G.Morkūno skelbto rašinio 2009–ųjų gruodžio 17–ąją pavadinimas „Švęsti kosmose ir tvarte“ yra lyg testamentas, pasirinktas jam skirtos knygos viršeliui. Tad atsivertusiems belieka palinkėti išgirsti šio pasaulio ramybę Kalėdų tvartelyje... „žiūrint karvei į akis“. Verta susimąstyti.
Sudarė Andrius Navickas. Vilnius: Bernardinai.lt, 2010
