Indu Sundaresan. Šešėlių princesė

Nedažnai istoriniai romanai pakyla iki istorinių knygų rango. Ši rašytoja verta dėmesio ir pagarbos kaip tik dėl to. Kad grožinę literatūrą meistriškai sulieja su istorijos dvelksmu tarsi dažus ir vandenį į švelniai ilgesingos akvarelės paveikslą. Jame gyvai atkurdama „tikrovę“, kurios net skeptikui nesinori nuginčyti ar paneigti. Romanas neabejotinai pradžiugins jau pabuvusius Indijoje ir aplankiusius Agroje šį įstabų architektūrinio meno paminklą, o kitus... turbūt įkvėps neatidėliotinai vis dėlto išsirengti į tolimą kelionę pamatyti savo akimis Tadž Mahalio grožį. Kuris po perskaityto romano bus kur kas gyvybingesnis, artimesnis ir pažinesnis. Šis istorinis romanas žingsnelis po žingsnelio atskleidžia aprašomą laikotarpį ir valdovo šeimos aplinką per rašytojos vaizduotę. Kuri neerzina, o įkvepia patikliai perimti kaip tikrą piešiamą knygos paveikslą. Juo labiau kai knygos pabaigoje peržiūri įspūdingą autorės panaudotų šaltinių ir išnagrinėtos literatūros sąrašą apie aprašomą laikotarpį, konkrečius asmenis ir Tadž Mahalio statybą. Smalsesniam skaitytojui pravers ir pateiktas XVII a. pradžios Mogolų imperijos Indijos pusiasalyje žemėlapis bei geometriškai tikslus Tadž Mahalio ansamblio planas apie 1648–uosius. Įtikina autorės ramiai tekantis vaizdingas ir jausmingai patrauklus pasakojimas apie imperatoriaus šeimą, jo meilę žmonai ir ryšius su augančiais vaikais bei kovas su imperijos kaimynais ir vasalais. Nors pagrindinė pasakojimo herojė yra graži ir protinga vyriausioji imperatoriaus dukra Džahanara, kuri po motinos mirties tapo artimiausiu asmeniu tėvui – guodėja ir patarėja, vis dėlto jos paslaptinga istorija bei smulkiai ir tikroviškai aprašomi imperatoriaus šeimos narių santykiai, ypač įtaigiai perteikti keturių sūnų charakteriai ir jų kiekvieno siekis tapti būsimu imperatoriumi, yra tik puikus fonas – tarsi žiedo apsodas deimantui – Tadž Mahalio statybai ir šio architektūros meno kūrinio pašlovinimui. Rašytoja siūlo nuostabią kelionę į archyvinio laiko saugyklą ir „gyvą“ pažintį su jau tolima XXI amžiui istorija, kurią iki šiol liudija ir vis dar mena iš Tadž Mahalio sklindanti šviesa.

Iš anglų k. vertė Danguolė Žalytė. Vilnius: Alma littera, 2010