Jerzy Giedroyc, Czeslaw Milosz. Laiškai. 1952–1963.
Unikali knyga, kurios vertimą reikėtų vertinti kaip dovaną Lietuvai. Dviejų didžių Lenkijos intelektualų, pasišventusių kultūrai ir literatūrai, susirašinėjimas yra pats geriausias ir autentiškiausias tautos ir laikmečio liudijimas.
Laiškai, kurie konsoliduoja ir išgrynina lenkų XX a. kultūros esmę, taip pat suteikia išskirtinę galimybę kur kas giliau pažinti du ypatingus Lietuvos draugus. 2008–ųjų leidinio lenkų kalba rengėjas ir laiškų redaktorius Marekas Kornatas paskyrė „Pratarmę lietuviškam leidimui“, o knygą pradeda jo puikus įžanginis straipsnis „Tarp literatūros ir politikos. Jerzy Giedroyco susirašinėjimas su Czeslawu Miloszu (1952–2000)“. Pasak M.Kornato, „Poeto ir Redaktoriaus santykiai“, jų „sunki draugystė“ ir įtaka lenkų politinės minties evoliucijai, „dialogas ir ginčas, jų beveik penkiasdešimt metų trukęs bendradarbiavimas yra išskirtinės svarbos XX amžiaus lenkų kultūros fenomenas“. Iki pat naujojo tūkstantmečio pusę šimtmečio trukęs susirašinėjimas tęsėsi bemaž iki pat J.Giedroyco mirties. Paskutinis „Kulturos“ redaktoriaus laiškas yra rašytas 2000–ųjų birželio 22 d., o jis mirė rugsėjo 14–ąją. Skaitydamas šių dviejų aukštajai Lenkijos kultūrai nusipelniusių emigrantų laiškus atrandi, kad jie abu yra panašaus likimo ir abu susiję su Lietuva. J.Giedroycas (1906–2000) gimė Minske „senoje lenkų–lietuvių didikų šeimoje“, kuri nuo 1919–ųjų persikėlė gyventi į Varšuvą. Cz.Miloszas (1911–2004) gimė netoli Kėdainių Šeteniuose, užaugo ir mokėsi Vilniuje, o nuo 1940–ųjų persikėlė į Varšuvą. Abu turėjo sentimentų Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Abu emigravo iš Lenkijos. „Didysis strategas“ J.Giedroycas 1947 m. įsteigė, pirmiausiai Romoje, vėliau Paryžiuje leido ir redagavo iki pat savo mirties pagrindinį lenkų emigracijos literatūros ir politikos žurnalą „Kultura“. Mirė jis Paryžiaus priemiestyje Maisons–Laffitte, kur buvo įsikūrusi žurnalo redakcija. Pasak M.Kornato, „neįmanoma įsivaizduoti, kaip būtų susiklostęs Czeslawo Miloszo likimas jam pabėgus 1951 metais, jeigu nebūtų buvę Literatūros instituto ir mėnraščio „Kultura“. Nuo 1960–ųjų Cz.Miloszas gyveno JAV, po 1989–ųjų migravo tarp Berklio ir Krokuvos ir mirė Krokuvoje.
„Laiškai“ atskleidžia ne tik jau prarastą epochą ir aristokratiškosios kultūros likučius per dviejų intelektualų laiškus, bet ir įdomių biografinių detalių. Pavyzdžiui, ne itin paties Cz.Miloszo mėgstamą „lietuviško paso bylą“ Antrojo pasaulinio karo metu... Ir vis dėlto šie laiškai yra ne apie praeitį. Galbūt jie net galėtų subrandinti naujos ateities lietuvių tautą.
Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2010
