Tegul susimoka turčiai, mes – niekuo dėti (2)
Žiojėjant milijardinei kitų metų biudžeto skylei, pradėta kalbėti naujais terminais. Trasoje dabar – „prabangos” mokestis.
Kai iki naujųjų metų lieka vos kelios savaitės, o euras, tikras siurprizas, gali išgyventi vos iki šv. Kalėdų (apie tai vis daugiau šneka Europos žiniasklaida), Lietuvoje premjeras su finansų ministre staiga paskelbia – reikia didinti PVM, nes kitaip prognozuojamos milijardo skylės kitų metų biudžete niekaip neužlipdysi.
Tas PVM padidinimas keliais procentais buvo lyg žalia šviesa – ir kai prasidėjo politikų rungtynės. Tik rungtynės vyksta, švelniai tariant, dėl absurdiškiausio pasiūlymo, kuris turėtų ir vilką pasotinti, ir avį palikti sveiką.
Bet ar tai įmanoma, kai spaudžia sunkmetis? Juk prognozė nesurinkti milijardo litų pajamų į biudžetą yra gal net pernelyg optimistinė, nes niekas negali pasakyti, kaip euro krizę pavyks įveikti ir ar išvis pavyks. Kaip tai paveiks tą ekonomiką, kuri dar maitina Lietuvos gamintojus ir tų gamintojų darbuotojus?
Pasirodo, įmanoma.
Liberalai pasirinko patį populiariausią savo argumentą, kad mokesčių didinti negalima. PVM tai šiukštu šiukštu, o nekilnojamojo turto ar automobilių mokestis jiems lygiai toks pats baubas.
Prezidentė kategoriškai neleidžia nekompensuoti sumažintų pensijų, kurioms kitų metų biudžete numatyta daugiau nei pusė tos sumos, kurios planuoja trūkti.
Konservatoriai žvalgosi kairėn dešinėn ir stengiasi kaip nors įšokti į traukinį, kuris jų nepaliktų rinkėjų akyse kalčiausiais už žlungantį eurą ir visą kitą pragarą šitame neprognozuojamame pasaulyje.
Ir Andrius Kubilius, pašonėje turėdamas sąžiningą finansų ministrę, kuriai, o kaip tai reta Lietuvoje, ne tas pats, kaip atrodo biudžetas ir kokiu žodžiu ji bus minima ateities kartų, kuri (o tai dar rečiau tarp ministrų ir politikų) nekabina žmonėms makaronų, konservatoriams seniai atrodo kaip savižudis, paskui save tempiantis ir partiją. Tuo tarpu Irena Degutienė – partijos gelbėtoja.
Kubilius ant stalo – naujus mokesčius, o Degutienė pareiškia, kad jei jau mokesčiai, tai tik – „prabangos“.
Jai pritaria ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nors Prezidento rinkimai juk šiek tiek vėliau...
O ekspertai pečiais trauko, kas tie „prabangos“ mokesčiai.
Bet užtat žmonės, rinkėjai, išgirsta taip, kaip reikia – „prabangos“ mokesčius susimoka turčiai, o mes už naują krizę tai nemokėsime, čia – ne mums. Nes argi kas Lietuvoje galėtų net sau prisipažinti, kad gyvena prabangiai? Du ar trys šeimos automobiliai – ne prabanga, o tiesiog būtinybė. Kaip ir namas, sodyba ar atostogos šiltuosiuose kraštuose.
Svarbiausia, kad žmonės išgirstų ir teisingai suprastų tą „prabangos“ mokestį, o visa kita – nelabai svarbu. Nesvarbu, ką ekspertai sako, kad, jei būtų apmokestinami tik prabangūs automobiliai, geriausiu atveju biudžetas pasipildytų keliasdešimčia milijonų litų. O juk skylė – milijardinė. Apdėkime mokesčiais brangenybes, o ekspertai klausia – kokias? Juk jos nedeklaruotos. Parodykite kvailį, kuris nors vieną deimantą turėdamas parodys jį valstybei.
Kita vertus, beveik sutartinai tie patys ekspertai sako, kad ši Vyriausybė galėjo elgtis taip, kaip Gedimino Kirkilo – nesinerti sau kilpos ant kaklo ir išvis nieko nesakyti, kad pasikeitė ekonomikos augimo prognozės, tad taisykime kitų metų biudžetą. Sakytų, pagyvensim – pamatysim.
