Trumpo karo pagunda

Interneto revoliucijų banga, kurios taip bijojo V.Putinas, pasiekė ir Maskvos aikštes. Marga kaip pasaulis Rusijos opozicija vienijasi reikalaudama naujų Dūmos rinkimų. Simbolinės valdžios aureolės akimirksniu netekęs V.Putinas turi apsispręsti kokiu būdu mėginti išlaikyti valdžią.

Vienas šiuo metu gimstančio Rusijos Sąjūdžio – protesto prieš nesąžiningus rinkimus organizacinio komiteto – narys Borisas Nemcovas sako, kad pagrindinis gruodžio 24 d. masinio mitingo reikalavimas šįkart gali būti premjero V.Putino atsistatydinimas.

Daugiausiai politinės patirties turintis komiteto narys supranta, kad, siekiant teigiamos taikaus pasipriešinimo judėjimo dinamikos, jau pačioje jo užuomazgoje reikia kelti vis maksimalesnius reikalavimus. Kiti komiteto, kurį sudaro neužregistruotų ir oficialių Rusijos partijų atstovai kartu su žymiausiais pilietiniais aktyvistais, nariai yra atsargesni ir mano, kad kol kas užtenka to paties kaip ir gruodžio 10 d. – naujų rinkimų reikalavimo. Šie taktiniai skirtumai nekeičia reikalo esmės – nauji rinkimai būtų tokie pat pražūtingi V.Putino sukurtam autoritariniam režimui, kaip ir jo galvos atsistatydinimas.

Nuo tautos meilės iki neapykantos

Iš pažiūros nepažeidžiamą valdžios vertikalę Rusijoje V.Putinas sukūrė pašalindamas bet kokios tikros opozicijos galimybę ir kruopščiai režisuodamas TV siužetus apie savo kasdienį triūsą. Tautos meilę sau – išmintingam vadovui supermenui – televizijos galia ištisą dešimtmetį stimuliavęs rusų „mačo“, nuo jos patyrė ir triuškinamą smūgį. Rinkimų metu surizikavęs pasirodyti nesurežisuotame tiesioginiame eteryje, pasveikinti kovų be taisyklių nugalėtoją, jokių taisyklių kovoje dėl valdžios nepaisantis Rusijos valdovas žiūrovų buvo nušvilptas. Metodiškasis valdžios maniakas per vieną akimirką neteko viso taip kruopščiai puoselėto didingumo.

Reikia manyti, kad toji nedidelė, bet aktyvi sporto arenos žiūrovų dalis, viešai išreiškusi nepasitenkinimą V.Putino noru pasipuikuoti šalia galiūno nugalėtojo, daugiau laiko praleidžia ne prie televizorių, bet prie kompiuterių ekranų. Rusiškajame internete kuklaus ir garbingo V.Putino mitas dokumentais grįstomis publikacijomis griaunamas jau kuris laikas.

Dokumentuotų įkalčių lavina

Viena pirmųjų prabilo ir archyvinius dokumentus viešumai pateikė buvusi Sankt Peterburgo tarybos narė Marina Salje. 1992 m. ji vadovavo komisijai, kuri tyrė tuometinio Sankt Peterburgo mero pavaduotojo ryšiams su užsieniu V.Putino veiklą. Tyrimas tuomet nustatė, kad pagal V.Putino ir jo pavaduotojo pasirašytus dokumentus į užsienį buvo išvežta retųjų metalų, naftos ir kitų išteklių už daugiau nei 100 mln. dolerių. Už juos Sankt Peterburgui, kuriame, trūkstant produktų jau buvo įvestos maisto kortelės, turėjo būti pristatyta mėsos, paukštienos ir bulvių. Produktai miesto gyventojų nepasiekė. M.Salje tyrimas buvo užgniaužtas iš aukščiau.

Tikrus dokumentus, atskleidžiančius neįtikėtino masto vagystes, internete paviešino ir vienas žymiausių dabartinio protesto prieš V.Putino režimą įkvėpėjų tinklaraštininkas Aleksejus Navalnas. Įsigijęs po vieną ar kelias didžiųjų valstybinių korporacijų akcijų, jis išsireikalavo akcininkams teisėtai priklausančios vidinės įmonių informacijos ir dalį jos paskelbė viešai. Valstybės nuosavybėje esančios, iš V.Putino kabineto valdomos naftos tiekimo bendrovės „Transneft“ oficialios ataskaitos parodė, kad tiesiant naftotiekį į Ramųjį vandenyną kažkur „pradingo“ 4 mlrd. dolerių.

Maždaug tuo pat metu buvęs V.Putino draugų verslo partneris Sergejus Kolesnikovas pasitraukė į Vakarus ir parašė atvirą laišką Rusijos prezidentui. Jis atskleidė schemą, pagal kurią stambus, Kremliaus kontroliuojamas verslas buvo geruoju „apmokestintas“ neva lėšoms moderniai vaikų gydymo įstaigų įrangai rinkti. S.Kolesnikovas paliudijo, kad jis pats dalyvavo nukreipiant dalį šių „šventų aukų“ 1 mlrd. dolerių vertės V.Putino rūmų prie Juodosios jūros statyboms. „Rusai turi suprasti, kad tik nuo jų, o ne nuo ko nors kito priklauso jų būsimas gyvenimas. Taikstydamiesi su tuo, kas juos supa dabar, jie rodo, kad dar nėra pasirengę kitokiam gyvenimui“, – sakė S.Kolesnikovas.

Taigi nesuvaržoma informacijos laisvė internete, nulėmusi arabų pavasario revoliucijas, pasitarnavo ir rusų vidurinės klasės sukilimui prieš vis stambesniu mastu vagiantį diktatorių. Kol kas neaišku, ar tiesiogiai internetu savo posėdžius transliuojantys visų spalvų opozicionieriai, nepamirštantys palikti tuščių kėdžių įkalintiems bendražygiams, sugebės ilgėliau išlikti vieningi. Bent iki Rusijos prezidento rinkimų datos kovą, kai V.Putinas mėgins sugrįžti Kremliun dar kokiai 12–ai metų. Mėginimas pasėti tarpusavio nepasitikėjimą priešų stovykloje, žinoma, bus kasdienis V.Putino komandos darbas visus šiuos mėnesius. Bet šimto tūkstančių minios nesuskaldysi nė specialiųjų pajėgų lazdomis. Tam reikėtų tankų.

Liūdni likimo draugų pavyzdžiai

Tarsi nujausdamas, į kokią situaciją anksčiau ar vėliau pateks pats, visus 2011 metus V.Putinas rodė meilę ir užuojautą savo engiamų tautų akivaizdoje atsidūrusiems kolegoms iš arabų pasaulio. Juk M.Kaddafį apgailėtinas galas ištiko tik per V.Putino neapsižiūrėjimą. Pavasarį, kai JT Saugumo Taryba balsavo dėl rezoliucijos, leidusios NATO pradėti operaciją režimo žudomiems libiams gelbėti, V.Putino šešėlis prezidento poste D.Medvedevas, įsijautęs į liberalaus ir modernaus lyderio vaidmenį, nurodė Rusijos delegacijai susilaikyti. Pirmasis ir, ko gero, vienintelis viešas tandemo narių susikirtimas po to balsavimo, nulėmusio neišvengiamą M.Kaddafio režimo galą, parodė, kad to akibrokšto D.Medvedevas nesuderino su „bosu“. Po to atsitikimo žmogaus teises gerbiančio liberalo vaidmens D.Medvedevas daugiau nebevaidina – rezoliuciją dėl dešimtimis kasdien žūstančių sirų gelbėjimo iš išprotėjusio žudiko B.Assado nagų Saugumo Taryboje Kinijos palaikoma Rusija metodiškai blokuoja.

Gėdingo diktatorių nuvainikavimo siužetų įvairovė dabar turėtų būti įkyriausias rebusas V.Putinui. Kokį elgesio modelį pasirinkti internetu koordinuojamų revoliucijų bangai atsiritus iki Maskvos? Šitiek laiko savo baugiu žavesiu hipnotizavęs kone visą pasaulį V.Putinas negali nesibjaurėti teisiamo H.Mubarako dalia, besislapstančio Ben Ali pažeminimu, beginklius savo žmones viso pasaulio akivaizdoje šaudyti „priversto“ B.Assado padėtimi. Kokią išeitį XXI a. carui šnabžda Kremliaus kuorai ir polittechnologai?

Visos technologijos jau išmėgintos

Kelis būdus staigiai iki padebesių užkelti savo reitingus V.Putinas jau yra išbandęs. Pačioje buvimo Rusijos olimpe pradžioje, pamatęs, kad milžiniška valdžia pati krenta jam iš nusilpusio B.Jelcino rankų, premjeras V.Putinas ištarė frazę „skandinsim juos išvietėje“ ir suteikė dezorientuotiems Rusijos gyventojams viltį gyventi aiškiau. Maskvos ir kitų miestų gatvėse tuomet vienas po kito sproginėjo daugiabučiai, šimtais laidodami savo gyventojus. A.Litvinenka, vėliau gyvybės kaina paliudijęs savo raštų autentiškumą, knygoje „FSB sprogdina Rusiją“ surinktais faktais įrodė, kad sprogimus organizavo FSB čekistai. Kuriems vos prieš keletą mėnesių dar vadovavo premjeru tapęs V.Putinas.

Netrūksta ir įrodymų, kad tas pats FSB per savo agentūrą Čečėnijoje 1999 m. suorganizavo pogrindžio kovotojų išpuolį prieš kaimyninę Dagestano respubliką, leidusį premjerui V.Putinui pradėti prieš Čečėniją trumpą pergalingą karą. Ir tapti visos tautos mylimu vadu.

„Bėda tik ta, kad tos pačios technikos antrą kartą veiksmingai nepakartosi. Nei paslaptingi teroro aktai, nei karo veiksmai Kaukaze nebepadėtų susigrąžinti prarastos gelbėtojo didybės. Nebent... Nebent kariauti Rusijai tektų visai kitame fronte. Būtų geriausia, jei tas karas išgelbėtų neaprėpiamą tėvynę nuo klastingų Vakarų suplanuoto subyrėjimo. Kokia gi silpniausia Rusijos žemė, kurią Amerika ir kiti priešai dantimis plėšia iš Motinos kūno? Kurią, sugrąžinęs savo glėbin, ir vėl taptum tuo, kuo visada buvai – vieninteliu šios valstybės gelbėtoju. Kas gi ten iš už Nemuno šaukiasi mūsų dalinių Baltarusijoje pagalbos?“

Toks sveiką protą prarandančio personažo kliedesys niekada neaplankys jo prototipo sąmonės, jei tie 100 km NATO teritorijos, skiriančių nesusieinančias Rusijos dalis, bus saugomi ryžtingai ir protingai.