Almanachas „Poetinis Druskininkų ruduo 2011“
Kas daugiau, jei ne Ričardas Šileika, „išpaišys“ kokį nors „Literatūros ir meno“ laikraštį, literatūrinį niekutį, pažįstamojo eilėraštį ar dar ką nors. Nestebina ir jo mėsmalė ant šių metų „Poetinio Druskininkų rudens 2011“ almanacho. Kiek naujesnis ir nesustabarėjęs šios oficialiosios puotos dalies veikėjas – sudarytojas ir almanacho vyr. redaktorius Marius Burokas. Angliškus tekstus kaip visada redagavo Kerry Shawn Keys ir bent man anksčiau nelabai girdėta Ada Valaitis.
Meluočiau, jei sakyčiau, kad kuris nors „Poetinio Druskininkų rudens“ almanachas labiau įstrigo atmintyje ar pagal manąją skalę buvo įvertintas geriau nei kiti. Galbūt 2011-ųjų almanache ir yra nemažai stiprių autorių (lietuvių, užsieniečių), bet visam tam vis dėlto trūksta formos, skanaus įrėminimo, minties, kūrybiškumo. „Poetinio Druskininkų rudens“ almanachas yra tik vos įdomesnis už „Poezijos pavasario“. O gal net atvirkščiai – pastarajame bent būna daugiau jaunimo, platesnis autorių repertuaras. Tuo tarpu „Poetinio Druskininkų rudens“ knygelėje įstrigusios vis tos pačios ar bent retai besikeičiančios pavardės vargu ar nulemtos oficialiojo sudarytojo Mariaus Buroko norų.
Druskininkuose teko klausyti ir tų pačių almanacho autorių skaitymų. Stebino svetimšaliai: jų tekstai ne tik kvepia nepagedusia branda ir nuoširdumu, bet ir skamba tikriau, išjaustai, protingai ir net... vokiškai. Apibūdinimą „vokiškai“ siūlyčiau suprasti kaip gero Kafkos ar Paulio Celano kūrinio skambesį mintyse.
Matyti, kad bendrą tekstų visumą buvo mėginama grįsti skirtingų stilių ir pojūčių kompiliacija, suėjimu. Čia rasi ir Kaziliūnaitę, ir Gunnarą Hardingą, ir Levą Rubinsteiną, ir tą patį Ričardą Šileiką. Sakysite, kitaip ir neįmanoma? Įmanoma, jei nebijai ir esi apsisprendęs, ko nori iš šio Poetinio rudens, jo almanacho. Sakykime, pats renginys lyg ir nusisekęs, niekad per daug neklumpantis, lankytinas ir mielas, bet kas trukdo almanachą nors kartą kartelį padaryti padoresnį ir išsiskiriantį iš daugybės kitų? Ar ir čia vadovaujamasi, kad kartojimas – mokslų motina ir poezijos tėvas? Kūryba nėra ta smėlio dėžė, kurioje vaikai turi kopijuoti vienas kito garažus, tai nėra papūga, uždaryta narvelyje, turinti vienintelį keistesnį išskirtinumą – mėgdžioti aplinkinius. Būtų puiku, jei, pavyzdžiui, jau kitais metais „Poetinio Druskininkų rudens“ almanachą pamatytume kitokį: tiek forma, tiek „sudėjimu“, tiek mintimi ir kompozicija.
Žmonės yra įpratę skaityti prozą. Net eiliakaliai dažniausiai renkasi ką nors ilgėlesnio, suprantamesnio ir labiau įtraukiamo. Taigi eiliuotojai ir poezijos gerbėjai negali sau leisti štampuoti prastų pavyzdžių. Tai jiems per brangiai atsieina. Pakelkime kad ir verlibro taurę už tai, kad Lietuvos poetinių festivalių dvasią palaikytų ne tik girtutėliai ar, atvirkščiai, užsikodavę poetai, bet ir kokybiškai išleistų almanachų palyda.
Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Marius Burokas. Angliškus tekstus redagavo Kerry Shawn Keys ir Ada Valaitis. Vilnius: Vaga, 2011.
