Dailė. Art. 2010/ 1. Lietuvos dailininkų sąjungos žurnalas (55)

LDS žurnalas – bemaž metraštis (tiesa, skirtas pusei metų) – siūlo devynis skyrius. Pirmasis yra teminis „Istorinis atminties tęstinumas“, kuriame užpildo du straipsniai – L.Dovydaitytės „Nacionalinė dailė galerija: atminties ir nesantaikos vieta“ ir L.Jablonskienės „Šiuolaikiška istorija“. Pastaroji autorė vadovauja pirmajame straipsnyje aptartai institucijai, tad... lyg ir provokacija? Tačiau ji neįvyko, nes L.Dovydaitytė bemaž tiesmukai reveransiškai dar kartą seklokai pareklamuoja 2009–aisiais atidarytą ilgai lauktą NDG pastatą, o intriguota pavadinimo „nesantaika“ ir liko tik žodinė „kritikos“ puošmena. „Temą“ pratęsia L.Jablonskienė, papasakodama apie seminarą „Apmąstant Rytų ir Vidurio Europos dailės istoriją“ Taline. Įstrigo sakinys: „Diskusija šiais klausimais patvirtino, kad ir kitų Rytų Europos šalių dailėtyrai būdingas „užsieninių teorijų“ ir „vietinės tyrimo medžiagos“ derinimas.“ Taigi, žolė žalia... Antrame skyriuje „Procesas“ J.Petkevičienė rašo apie Vilniaus meno oazes, R.Venckus – apie kapitalo ir socialumo sąveikas, pateikiamas I.Kazakevičiaus straipsnis „Kritikos maršrutai: 33 dienos provincijoje“ (...) ir Ž.Mirinavičiaus – „Atminties sparnai. Gitenio Umbraso mozaika Tuskulėnų kolumbariume“. Trečias skyrius pristato parodas ir įdomesnes trijų autorių mintis – E.Juocevičiūtės „Ką reiškia „Swedbank“ apdovanojimas“, A.Bimbirytės „Piešinio atgimimas ar tik nuojautos“ ir K.Šapokos „Kaip nužudyti aršų kritiką“. Ketvirtame „Personalijų“ skyriuje R.Urbonienė rašo apie grafikę Birutę Žilytę (g.1930), K.Civinskienė aiškinasi tapytojos Aušros Barzdukaitės–Vaitkūnienės (g.1962) tapatybę „duete“ su Arūnu Vaitkūnu, K.Stančienė pristato Aistę Kirvelytę (g.1969) – moterį vyriškoje teritorijoje, S.Mažeikaitė dar kartą primena „pinigų tėvą“ Giedrių Jonaitį (g.1963), o Ū.Tornau moko skaityti Žilvino Lanzbergo (g.1979) kūrybą. Penktas skyrius siūlo „Pasaulį“, bet... radau tik estės Pillės Veljatagos „Pagiriamąjį žodį taktiliškumui“ Talino taikomosios dailės trienalėje, o dvi autorės K.Jakaitė ir K.Tomkevičiūtė savo „pasaulinį“ dėmesį skiria baltosioms kandims iš Lietuvos, na ir su kitu po pasaulį pakeliaujančiu menininku D.Narkevičiumi kalbasi R.Dubinskaitė. Platus LT pasaulis... Šeštame „Pokalbių“ skyriuje A.Žemaitytė ir Z.Vogėlienė kalba apie improvizacijos laisvę ir tekstilės poetiką, o V.Poškus – apie dailininko K.Varnelio biblioteką. Septintame „Palikimo“ skyriuje L.Bialopetravičienė kviečia į Vytauto Kasiulio (1918–1995) rojaus sodus, E.Jaškūnienė rašo apie plakato meistrą Vytautą Kaušinį (1930–2009), o K.Jokūbavičienė – apie grafiką Algį Kliševičių (1950–2008). Aštuntąjį „In memoriam“ skyrių žurnalo redaktorė D.Zovienė pašventė „knygos riteriui“ Eugenijui Karpavičiui (1953–2010), kuris „apipavidalino per 300 įvairių žanrų knygų“. O devintajame skyriuje, „Kronikoje“, – gražiausios 2009–ųjų knygos ir LDS renginių nuotraukos. Sako, daugėja prenumeratorių!

Vilnius: artseria, Dailininkų sąjungos leidykla, 2010