Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. Tauro ir Dainavos apygardos

Taip pat LGGRT centras kitąmet planuoja išleisti likusias dvi atlaso dalis, skirtas Šiaurės rytų bei Vakarų Lietuvos sričių partizanų laisvės kovoms.

Kaip teigia LGGRT centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, šį leidinį galima laikyti enciklopediniu: „Per įamžinimo ir memorialinius ženklus čia bene pirmą kartą taip išsamiai atspindėta visos Lietuvos partizanų kova: mūšiai, pavieniai susidūrimai, žūtys, bunkerių sunaikinimas, partizanų palaikų niekinimo vietos... Visa tai paženklinta kukliais kryžiais, kryželiais, kai kur ir monumentaliais paminklais, koplyčiomis.“

Leidinyje taip pat pateikiama daugelį partizaninio karo aspektų atskleidžiančios informacijos, ypač čia ryški partizaninio karo Lietuvoje dinamika bei tragiškoji statistika.

Informacija čia suklasifikuota. Pirmiausia pateikiamos gausios žinios apie Pietų Lietuvoje esančius bei per pastarųjų 15 metų pastatytus atminimo ženklus – pateikiamos nuotraukos, aprašymai, pastatymo metai, šių ženklų autoriai ar statytojai. Tačiau leidinio sudarytojai kartu pažymi, kad laisvės kovų įamžinimo procesas dar toli gražu nesibaigė, nes įvairių atminimo ženklų kasmet daugėja.

Kita leidinyje pateikiama itin vertinga informacija – ne vieno tūkstančio Lietuvos laisvės kovotojų pavardės, slapyvardžiai, žūties datos, vietos bei aplinkybės. Tai iš visų įmanomų šaltinių po kruopelę surinkta, sukaupta, sutvarkyta ir surūšiuota tekstinė knygos dalis. Diskutuojant dėl medžiagos rinkimo kriterijų buvo nuspręsta, kad į leidinį turi patekti ir įvykiai, kurie dar nėra įamžinti, jeigu jų metu žuvo štabų darbuotojai, būrių vadai arba trys ir daugiau partizanų.

Kaip teigia leidinio sudarytojai, „tikimės, kad taip paskatinsime paženklinti pamirštas vietas arba bent prisiminti pamirštus vardus, nes jų pamiršti nevalia. Kita vertus, šis darbas nepretenduoja būti laikomas išsamiu partizanų vardynu. Pagaliau jo ir užduotis kita. Tačiau čia sukaupta medžiaga leis tokį vardyną parengti daug greičiau“.

Visas šis projektas (kai bus išleistos dar dvi knygos) sudarytas teritoriniu principu pagal veikusias partizanų sritis – Pietų Lietuvos (Tauro ir Dainavos apygardos), Rytų Lietuvos (Algimanto, Vytauto, Vyčio, Didžiosios Kovos apygardos) ir Vakarų Lietuvos partizanų sritis (Žemaičių, Kęstučio ir Prisikėlimo apygardos).

Kaip minėta, ši pirmoji knyga skiriama Pietų Lietuvos partizanams. Tauro ir Dainavos apygardų veikla santykiškai perskirta į du laikotarpius – 1944–1948 m. ir nuo 1949 m. iki apygardų veiklos pabaigos.

Sudarytojai atkreipia skaitytojų dėmesį ir į galimą painiavą, kadangi abi šios apygardos oficialiai įkurtos vėliau nei 1944 metais, todėl fiksuojant ankstesnius faktus buvo laikomasi 1946 m. teritorinio suskirstymo. Kiekvienai apygardai dėl to tenka po du leidinyje publikuojamus žemėlapius, kuriuose pažymėtos minimų kautynių vietos, metai ir aprašymo numeriai. Šis principas pasirinktas stengiantis neperkrauti žemėlapių ženklais, kurie sunkintų skaityti. Daugiau informacijos – paminklus, nukautų partizanų niekinimo vietas, kapines, kuriose jie palaidoti ir t.t. – galima rasti prie iliustracijų pateikiamuose sutrumpintuose parašuose bei leidinio pabaigoje esančiuose komentaruose.

„Dešimtys, o gal šimtai žmonių Lietuvoje daro viską, kad laisvės kovotojų atminimas išliktų. Tad norime padėkoti jiems visiems – tiems, kurie puoselėja partizanų atminimą, ženklina jų žūties, niekinimo vietas, teikė ir tebeteikia informacijos apie naujus atminimo ženklus. Visų jų dėka ir buvo įmanoma parengti šį leidinį“, – teigia D.Kuodytė.

Taip pat skaitytojai dėkoja patiems leidinio sudarytojams – Daliai Jankauskienei, Daliai Kuodytei, Rūtai Trimonienei, Daliui Žygeliui bei žemėlapių sudarytojui Rimantui Žvirbliui.

Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2008