Tom Stevenson. Vyno enciklopedija

Ir ne dėl kokios ilgalaikės investicijos, o kad galėtum privačios šarvuotos kunstkameros absoliučioje tyloje meditatyviai tyrinėti skirtingai nutapytas pikasiškas akis. O štai kiti tuose pačiuose prestižiniuose aukcionuose nervingai dairosi, ar koks varžovas nenugvelbs dėžės Bordo „Petrus“ už 30 tūkstančių Anglijos svarų ar per 100 tūkstančių litų! Kažkam 2000–aisiais pavyko įsigyti vienintelį butelį „Privataus baronienės Philippine’os rūsio lobiai“ aukcione tik už beveik... 200 tūkstančių dolerių.

Palikus nuošaly maniakiškos priklausomybės reikalus, išties nuostabu užklysti į prabangiai turtingą vynuogynų pasaulį. Nuo seniausių civilizacijos laikų vynuoges ir vynmedžius randame dailėje, religijoje, buityje, apeigose ir net politikoje. Jas auginti, prižiūrėti, spausti vyną ir jį įvertinti yra ištisas ritualas, filosofija ir grožio kanonas. Vis dėlto prašalietį vynuogynų pasaulyje dažniau patraukia netikėti įspūdžiai.

Įžengusi į sodriai šlamančių vienų garsiausių Čilės vynuogynų Concha Y Toro citadelę Maipo slėnyje prie Santjago buvau apstulbinta netikėto grožio. Tarsi dinastinio esteto išpuoselėtame parke šalia kiekvienos vynuogienojų eilės augo po milžinišką žydinčių rožių krūmą. Ir visiškai pribloškė žinia, kad rožės nuo seno yra geriausios vynuogių sanitarės. Būtent jos vienintelės savo kvapu natūraliai gali apsaugoti vynuoges nuo marą pernešančių vabzdžių. Kokia neįtikėta rožių ir vynuogių draugystė tarsi iš pasakos apie gražuolę ir pabaisą. Deja, Lietuvoje vynuoges auginame tik sodui ar pavėsinei papuošti.

Kur kas įdomiau ir pavojingiau bus daugeliui atsiversti šiandien bene žymiausio savo srities britų eksperto Tomo Stevensono 2007–aisiais parengtą naujos redakcijos prabangų leidinį „Vyno enciklopedija“. Tai neginčytinai geriausias pasaulyje 600 puslapių vadovas apie garsiausius pasaulio vynuogynus ir net 6000 vyndarių, įvairiausių skonių vynus, jų aukcionus ir privačių kolekcininkų aistras. Dar klimato, dirvožemio, vynmedžių veislių, jų auginimo ir vegetacijos, plieno ir ąžuolo statinių, šviesos ir temperatūros, vyno kvapo, skonio, išvaizdos, etikečių ir klasifikavimo subtilybės. Šeimų ir dinastijų istorijos, nuo vyndarių grafų iki garsenybių aktorių. Praeitis, dabartis ir ateitis. Šis leidinys drąsiai gali pretenduoti ir dar bent į dvi nominacijas – įdomiausio žinyno bei estetiškiausios knygos. Be to, jį vertė į lietuvių kalbą net vienuolikos vertėjų grupė ir buvo sukurta dar negirdėtų naujų lietuviškų terminų.

Nuostabus elegantiškumas; gyvai gaivus ir tyras vaisiškas charakteris; dekadentiškai sodrus; stilingas; prašmatnus; energingai vaisiškas; jaudinamai sodrus; tobulai švarus ir be galo aiškaus vaisiškumo; nuostabiai subtilus; suteikiantis pilnumo, elegantiškumo ir gelmės; kuklus ir draugiškas; gaivus ir žaismingas; saldus ir ilgaamžis; švelnus, glotnus, sultingas; svarus; mielas; tvirtas; prašmatnus... Tai ne vyrų, o vynų apibūdinimai. Štai čia reikėtų susimąstyti moterims, ar tikrai nutuokiame, kokių epitetų laukia save gerbiantys vyriškiai. Juk šiuos apibūdinimus Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Vengrijos, Austrijos, Bulgarijos, Vokietijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Čilės, Argentinos, Pietų Afrikos, Šiaurės Amerikos skirtingų rūšių vynams sugalvojo vyras!

Net pienininkystės krašte vertėtų save gerbiančiam piliečiui išsiaiškinti, koks vynas kada ir kur tinkamas. Kuo skiriasi Bordo ir Ronos slėnio, Riochos ir Chereso krašto, Mozelio ir Pfalco, Kalifornijos ir Čilės vyndariai. Tad galiu tik nuoširdžiai patarti estetams ir gurmanams artėjančių Kalėdų proga padovanoti sau ir artimiems draugams šį nuostabų leidinį. Gera nuotaika, azartas, skonio lavinimas, nuostaba ir prabangi kelionė minkštasuolyje po viso pasaulio vynuogynus garantuota.

Iš anglų kalbos vertė grupė vertėjų. Vilnius: Alma littera, 2008