Gyvenimo būdas keičia žandikaulio formą
Būdas, kuriuo nuo mažų dienų kramtomas maistas, lemia mūsų veido apatinės dalies formą.
Žandikaulio formą labiau nulemia ne genetinis paveldimumas, o gyvenimo būdas, rašo „ABC Science“. Didžiosios Britanijos Kento universiteto antropologė dr. Noreen von Cramon–Taubadel išmatavo daugiau kaip 300 archeologinių kasinėjimų metu rastų ir šiandien muziejuose saugomų žmonių kaukolių ir žandikaulių.
Tirtoji populiacija buvo įvairi: tai – per pastaruosius pora tūkstančių metų gyvenę žmonės, kilę iš medžiotojų arba primityviąja žemdirbyste užsiimdavusių visuomenių vienuolikoje pasaulio kultūrų. Mokslininkė nustatė, kad medžiotojų (pvz., Kongo miškų gyventojų, Australijos aborigenų, Inuitų) žandikauliai buvo siauri ir pailgi, o mūsų protėviai, vertęsi žemdirbyste, dažniausiai turėjo trumpą ir platų žandikaulį. Kito tyrimo etapo metu dr. N.Cramon–Taubadel tikrino, kokių esama koreliacijų tarp žmonių žandikaulio formos ir gyvenamo klimato, geografinio išsidėstymo, genetinių ir gyvenimo būdo veiksnių, tačiau koreliacija buvo akivaizdi tik tarp gyvenimo būdo ir žandikaulio formos, o kitos nebuvo stiprios. „Taigi priežastis, kodėl žmonės kai kuriose kultūrose turi savitas žandikaulio formas, greičiau yra biomechaninė. Kitaip tariant, galima spėti, kad vaikai, augantys skirtingomis aplinkybėmis, pasižymi savitu maisto kramtymo elgesiu“, – komentavo mokslininkė. N.Cramon–Taubadel teigimu, žandikaulis formuojamas individo lygmeniu: tol, kol vaikas auga; tačiau, norint pasakyti daugiau, kokie veiksniai turi didžiausią įtaką, reikėtų papildomų tyrimų.
Parengė Džina Donauskaitė
