Išskirtinė atmintis – ateities neurologijos objektas
Gebėjimas organizuoti atmintį pagal datas yra priemonė sumažinti nerimą, teigia mokslininkai.
Esama žmonių, galinčių nesunkiai prisiminti ir detaliai papasakoti bene kiekvieną savo gyvenimo dieną. Tuo 2006-aisiais rimčiau susidomėjo Kalifornijos universiteto neurologo Larry Cahill vadovaujama tyrėjų komanda. Mokslininkai nustatė 11 išskirtinę autobiografinę atmintį turinčių žmonių, galėjusių be didesnių pastangų pasakyti, kuri savaitės diena buvo, pavyzdžiui, 1989-ųjų lapkričio 2-oji ir ką jie tą dieną veikė.
Smegenų skeneriu atlikus pirminius tyrimus išsiaiškinta, kad išskirtinę atmintį turinčių žmonių smegenys yra padidėjusios tose srityse, kurios siejamos su obsesiniais kompulsyviniais sutrikimais, rašo „Sciencenews.org“. Ar eksperimente dalyvavusieji iš tikrųjų turėjo obsesinių kompulsyvinių smegenų veiklos sutrikimų, klinikiniais tyrimais netikrinta, tačiau studijos bendraautorė Aurora LePort sako, kad gebėjimas organizuoti atmintį pagal datas yra priemonė sumažinti nerimą. Tyrėjai dar nežino, kaip tiksliai veikia išskirtinės atminties mechanizmas, tačiau 13-ajame metiniame Neurologų draugijos susitikime Vašingtone sutarta, kad įspūdingą atmintį turinčių žmonių smegenų struktūros tyrimai gali pateikti ne mažiau vertingų įžvalgų neurologinių problemų sprendimui, nei iki šiol pagrindiniu studijų objektu buvusių atminties sutrikimų analizės. Eksperimente dalyvavusių išskirtinės atminties žmonių smegenys arba gerai sugeba užkoduoti informaciją, arba ją atgaminti, o galbūt kartu veikia abu procesai. Tolesniuose tyrinėjimo etapuose bus siekiama nustatyti, kas tiksliau vyksta smegenyse, kai šie žmonės atsimena. Taip pat svarstoma, kad gebėjimas detaliai atsiminti savo biografijos detales yra nulemtas genetiškai – eksperimento dalyviai pasakojo, kad jų šeimose yra buvę žmonių, turinčių išskirtinę atmintį. Iki šiol atliktojo tyrimo „rezultatas skatina mus plėsti mūsų mąstymo apie atmintį ir smegenų veiklą ribas“ – „Sciencenews.org“ komentavo atminties ekspertas Howardas Eichenbaumas iš Bostono universiteto. „Rezultatas meta iššūkį standartiniam principui, teigiančiam, kad mūsų smegenys yra linkusios atmintį optimizuoti“, – sako jis.
Parengė Džina Donauskaitė
