Miegas paaštrina blogus išgyvenimus

Naujas eksperimentas atskleidė, kad, patyrus stiprių sukrėtimų, išvengti emocinio atkryčio gali padėti būtent budrumas. Yra žinoma, kad miegas smegenyse įkalina atsiminimus, tačiau mokslininkai nėra tikri, ar atsiminimus lydintys jausmai taip pat galvoje yra įkalinami. Šis klausimas ypač aktualus kenčiantiems potrauminį stresą. „Mums reikia ne tik suprasti, kaip miegas pakeičia atmintį, bet ir ar pakeičia tai, kaip mes jaučiamės traumos atžvilgiu, kai dar kartą ją patiriame“, – sako sausį „Journal of Neuroscience“ skelbiamos studijos bendraautorė Rebecca Spencer. Per eksperimentą mokslininkė su kolegomis dalyviams rodė paveikslėlius, kuriuose buvo neutralių (pvz., gatvė) arba tragiškų įvykių vaizdų (pvz., automobilių avarija). Per eksperimentą dalyvavo 106 suaugusieji. Pažiūrėję paveikslėlius savanoriai juos įvertino skalėje nuo 1 iki 9, kur 1 reiškė „liūdną“, o 9 – „laimingą“. Po to dalis eksperimento dalyvių ėjo miegoti, o kiti buvo paprašyti 12 valandų išlikti budrūs. Kitą dieną tyrėjai testą atliko dar kartą. Kaip ir buvo tikėtasi, žmonės, kurie miegojo, geriau atsiminė, kuriuos paveikslėlius matė. Tačiau nauja tai, kad geresnė buvo ne tik atmintis: miegotojai geriau atsiminė ir emociją, kurią patyrė žiūrėdami į paveikslėlius, kuriuose buvo pavaizduotos negatyvios scenos. Tuo tarpu nemiegojusių žmonių emocijos, kurias jie patyrė dar kartą išvydę paveikslėlį su negatyvia scena, buvo silpnesnės nei prieš dieną. Kognityvinės neurologijos profesorė Jessica Payne iš Indianos Notre Dame universiteto sako, kad šio eksperimento rezultatas kelia nerimą, tačiau pateikti rekomendacijų, kiek laiko miegoti patyrus traumą ar išgyvenant potrauminio streso sindromą, dar negalima. „Kol kas liekame prie nuomonės, kad daugeliu atvejų geriau yra miegoti, nei nemiegoti. Vis dėlto atrodo, kad miego sistema yra kur kas labiau komplikuota, negu mums atrodė anksčiau“, – sako mokslininkė.

Parengė Džina Donauskaitė