Negyvoji jūra gali mirti dar kartą
Jūra vadinamas ežeras nuo 1997-ųjų iki 2008-ųjų nuslūgo dešimčia metrų.
Maždaug prieš 120 tūkstančių metų, karštuoju pasaulio klimato periodu, Negyvąja vadinama jūra visiškai išdžiūvo, rašo „ScienceNews.org“.
Tai nėra labai geros naujienos – šis jūra vadinamas ežeras, esantis teritorijoje tarp Izraelio ir Jordanijos Hašimitų karalystės, vėl slūgsta ir gali mirti dar kartą. Prof. Emi Ito iš Minesotos universiteto Mineapolyje tai pranešė Amerikos geofizikų sąjungos susitikime. Ito su kolegomis tyrinėjo ežero dugną per Negyvosios jūros giliojo gręžimo projektą. Nuosėdos pasirinktose tyrinėjimui vietose buvo 200 tūkst. metų senumo. Teoriškai ypač druskinga Negyvoji jūra turėtų būti apsaugota nuo visiško išdžiūvimo, mat druskingam vandeniui išgaruoti reikia kur kas daugiau šilumos negu gėlam vandeniui. Kompiuterinės simuliacijos parodė, kad Negyvoji jūra iš karto stabilizuojasi ir daugiau nebedžiūva, kai ji tampa druskingesnė. Tačiau žvirgždo, aptikto 253 metrų gylyje, tyrimai atskleidė, kad kadaise ši teritorija buvo be vandens. Negana to, šios nuosėdos yra susidariusios ant 45 metrų druskos sluoksnio. „Maždaug tokio kiekio druskos mes galėtume tikėtis ir dabar, jei Negyvoji jūra imtų ir išgaruotų“, – sako Stevenas Goldsteinas iš Kolumbijos universiteto. Prieš daugelį metų ežeras išdžiūvo, nes išdžiūvo jį maitinę vandens šaltiniai. Tuo tarpu dabar, mokslininkai sako, išdžiūvimas gresia dėl maitinančios Jordano upės intensyvaus naudojimo dirvožemio drėkinimui ir kitoms reikmėms. Šiuo metu ežeras yra maitinamas tik nuotėkių nuo kalnų ir šaltinių, o vandens lygis nuo 1997-ųjų iki 2008-ųjų nuslūgo dešimčia metrų.
Parengė Džina Donauskaitė
