Rasta su šiuolaikiniu pasauliu ryšių neužmezgusi indėnų gentis
Nelegali žvejyba, miškininkystė, brakonieriavimas, misionierių ir narkotikų prekeivių maršrutai, netoliese išgaunama nafta – didžiausios grėsmės modernios civilizacijos nepaliestoms indėnų gentims.
Amazonės miškų glūdumoje tūkstančiai žmonių tebegyvena santykinėje izoliacijoje nuo likusio pasaulio, praneša „News.discovery.com“.
Brazilijos vyriausybė neseniai patvirtino, kad netoli sienos su Peru esančiame Vale do Javari rezervate aptikta dviejų šimtų indėnų gentis, kuri dar niekada nebuvo užmezgusi ryšių su šiuolaikine civilizacija. Balandžio mėnesį vykusi lėktuvo ekspedicija, kurią surengė Brazilijos nacionalinis indėnų fondas (FUNAI), patvirtino naujos genties egzistavimą. Genties žmonės gyvena keturiuose dideliuose šiaudais dengtuose namukuose, augina kukurūzus, bananus, riešutus, įvairius javus. Spėjant pagal miško proskynas, matomas iš palydovo padarytose šių apylinkių nuotraukose, maždaug Portugalijos dydžio Vale do Javari rezervato teritorijoje turėtų gyventi dar apie 14 genčių arba iš viso apie 2000 žmonių, niekada neužmezgusių ryšio su pasauliu. Mokslininkai aptiktą indėnų gentį stebėjo iš lėktuvo – tiesioginio ryšio vengiama siekiant nesutrikdyti genties kultūros ir neatnešti bakterijų ar ligų, kurioms toli nuo urbanizuotų vietovių gyvenantys žmonės gali būti neatsparūs. Vis dėlto baiminamasi, kad nelegali žvejyba, miškininkystė ir brakonieriavimas rezervato teritorijoje bei netoli Peru sienos vykdoma naftos gavyba gali turėti neigiamos įtakos modernios civilizacijos nepaliestoms vietinių indėnų gentims. Be to, per teritoriją gali keliauti narkotikų prekeiviai ir misionieriai. Vietinių indėnų teisė į nuo seno jiems priklausančias žemes yra įtvirtinta 1988 m. Brazilijos konstitucijoje. Indėnų gentys šiuo metu kontroliuoja apie 11 proc. Brazilijos teritorijos, joms taip pat priklauso apie 22 proc. Amazonės miškų ploto.
Parengė Džina Donauskaitė
