Smegenų skeneris atskleidė, kaip kinta žmonių atmintis

Jau seniau pastebėta, kad, kai žmonės kartu ką nors atsimena, vieno grupės nario klaidingą įvykio versiją gali pripažinti visa grupė. Procesas, kai vienas, keli ar net visi grupės nariai įtiki klaidingąja įvykio versija, vadinamas „atminties perrašymu“. Tačiau perrašyti atmintį skuba ne visi – kai kurie grupės nariai išoriškai apsimeta, kad sutinka su klaidingai papasakota istorija, tačiau iš tikrųjų jie lieka prie savo mintyse saugomos įvykių versijos. „Žmonės yra labai socialūs gyvūnai, – sako tyrėjas Micah Edelsonas iš Weizmanno mokslo instituto Izraelyje. – Mes nuolat susiduriame su įvairiomis socialinėmis įtakomis – kalbėdamiesi su draugais, eidami maisto į parduotuvę ir pan. Taigi yra svarbu suprasti, kaip socialinė aplinka paveikia mūsų atmintį.“ Tyrėjas kartu su profesoriumi Yadinu Dudai ir partneriais iš Londono universiteto koledžo atliko eksperimentą. 30 savanorių, suskirstytų į mažas grupes, žiūrėjo dokumentinį filmą, o paskui pildė detalų klausimyną. Po keturių dienų savanoriai buvo testuoti naudojant funkcinio magnetinio rezonanso tomografijos (FMRI) įrangą. Šį kartą jiems buvo parodyta sufalsifikuota informacija ir pasakyta, kad visi kiti grupės nariai atsiminė būtent sufalsifikuotu būdu ir jo vienintelio atsakymas skiriasi. Paaiškėjo, kad 70 procentų atvejų savanoriai pakeitė savo nuomonę taip, kad ji sutaptų su visų nuomone. Per tolesnius testus paaiškėjo, kad net ir sutikdami su tuo, ką jie manė esant daugumos nuomone, teisingiausia žmonės laikė atmintyje saugomo prisiminimo versiją ir tik simuliavo pritarimą. Vis dėlto 40 proc. atvejų, teigia tyrėjai, atmintis buvo perrašyta siekiant adaptuotis prie daugumos nuomonės. Kaip matyti iš funkcinio magnetinio rezonanso padarytų nuotraukų, „perrašant atmintį“ aktyviausios smegenų dalys buvo hipokampas ir amygdala, o apsimetinėjant – juostinė smegenų dalis.

Parengė Džina Donauskaitė