Žaidimai gali padėti išvengti depresijos

Manoma, kad tokios mergaitės yra rizikos grupėje pačios „išvystyti“ depresines būkles iš dalies todėl, kad jos iš savo motinų paveldi tendenciją sureikšminti nemalonią informaciją. Nors nė viena iš eksperimente dalyvavusių mergaičių savo gyvenime iki šiol nebuvo patyrusi depresyvių epizodų, I.Gotlibas aptiko, kad jų smegenys buvo linkusios ypač jautriai reaguoti į negatyvius emocinius dirgiklius – tai požymis, kuris būdingas jų motinoms ir apskritai depresyviems žmonėms. I.Gotlibo komanda nusprendė ištirti, ar jauni žmonės gali pasinaudoti interaktyvia programine įranga, kad „perkrautų“ savo smegenis ir išmokytų jas kitaip reaguoti į negatyvius dirgiklius. Viena eksperimento dalis parodė, kad tokio poveikio galima tikėtis iš žaidimų. Eksperimente dalyvavusios mergaitės žaidė gana paprastą žaidimą: jo metu ekrane pasirodydavo dvi poros veidukų – neutralus ir liūdnas bei neutralus ir linksmas. Ant vieno iš poros veidukų netrukus atsirasdavo taškas. Mergaitės turėjo kuo skubiau paspausti paveiksliuką, ant kurio taškas atsirasdavo. Vienai mergaičių aštuoniukei žaidimas buvo užprogramuotas taip, kad taško atsiradimas ant veiduko buvo atsitiktinis. Kitai aštuoniukei taškas atsirasdavo nuolat ant pozityvesnio veiduko poroje. Pastebėta, kad antrosios grupės mergaitės, visą savaitę kasdien žaisdamos šį žaidimą, išmoko vengti žiūrėti į liūdnus veidus, t.y. atitolinti save nuo negatyvios informacijos. Tačiau taip pat pastebėta, kad ir pirmoji grupė lengviau reagavo į depresijos dirgiklius ir išvystė mažiau gynybinių atsakomųjų reakcijų, tokių kaip mirksėjimas. Šis eksperimentas atliktas su nedidele bandomąja grupe – I.Gotlibas tikisi pakartoti ją su didesne ir patikslinti rezultatus.

Parengė Džina Donauskaitė