Žmonės noriai bendradarbiauja su nepažįstamaisiais

Anksčiau manyta, kad masinė žmonių kooperacija yra gana nesenas reiškinys, o jos pagrindinė sąlyga – politinės valdžios buvimas. Dabar atrodo, kad bendradarbiavimas yra senesnis už bet kokias politines organizacines struktūras – jis galėjo būti gausių priešistorinių bendruomenių varikliukas šimtus tūkstančių metų. Tokias įžvalgas daro Sarah Mathew ir Robertas Boydas iš Kalifornijos universiteto Los Andžele. Jie atliko interviu su 118 Turkanos – klajokliškos Rytų Afrikos visuomenės, kurioje nėra centralizuotos vyriausybės – nariais vyrais. Turkaniečiai gyvena mažose bendruomenėse ir reguliariai keliauja ieškodami naujų ganyklų savo gyvuliams. Jei nedidelė Turkanos vyrų grupė suplanuoja padidinti naminių gyvulių skaičių apiplėšiant kurią nors etninę grupę, ji nesunkiai prisikviečia sąjungininkų – reidai vykdomi keleto šimtų vyrų. Interviu metu taip pat buvo atskleista, kad tokie reidai yra rizikingi – esama tikimybės žūti, todėl ne visi vyrai dalyvauja noriai. Vis dėlto dezertyrai ir bailiai yra teisiami neformalaus „liaudies teismo“ – tokie gali būti pririšami prie medžių ir sumušami. S.Mathew ir R.Boydas mano, kad nesant centralizuotos valdžios būtent kolektyvinės bausmės padeda palaikyti kooperaciją visuomenėse.

Parengė Džina Donauskaitė