Viktoras Orbanas – dešiniųjų vedlys, kairiųjų baubas

Nuo pat metų pradžios tūkstančiai vengrų protestuoja centrinėse Budapešto aikštėse, reikšdami nepasitenkinimą naująja Konstitucija ir prasta šalies ekonomine būkle. Valdančioji centro dešiniųjų partija „Fidesz“ pasinaudojo savo precedento neturinčia dviejų trečdalių dauguma parlamente konstitucinei reformai įgyvendinti. Naujasis dokumentas, įsigaliojęs sausio 1 dieną, kritikuojamas dėl to, kad neva yra skirtas tolesniam „Fidesz“ ir jos lyderio V.Orbano galios įtvirtinimui. Nuo 2012–ųjų pradžios taip pat buvo priimti nauji nuostatai Vengrijos centrinio banko „Magyar Nemzeti Bank“ (MNB) veiklai apibrėžti. Šiuos veiksmus, ribojančius MNB nepriklausomybę, stipriai kritikuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Europos Sąjunga (ES) ir JAV.

Naujoji Konstitucija kursto aistras

Vengrijos Konstitucija, dabar prasidedanti Dievo vardo paminėjimu, nurodo, kad žmogaus gyvybė turi būti ginama nuo pat pradėjimo, ir skelbia, kad Vengrija gina šeimos instituciją ir santuoką – laisvą vyro ir moters sąjungą. Konstitucija taip pat nurodo, kad šeima yra tautos išlikimo pagrindas ir kad nustatant mokesčius reikia atsižvelgti į vaikų auginimo išlaidas.

Pagal naująją Konstituciją šalis nuo šiol bus vadinama nebe „Vengrijos Respublika“, o tiesiog „Vengrija“. Kairiųjų pažiūrų Europos spauda rašo, kad naujuoju pagrindiniu įstatymu suvaržomos Konstitucinio Teismo galios, kad kyla grėsmė žiniasklaidos pliuralizmui ir kad baigiasi teismų nepriklausomybė. Be to, pagal svarbius įstatymus, kuriuos dabar reikės priimti, bus sudarytos palankesnės sąlygos ateityje rinkimus laimėti partijai „Fidesz“ ir tęsiama mokesčių politika, taip iš esmės surišant rankas būsimoms vyriausybėms. Negana to, kadencijos tokiuose postuose kaip generalinio prokuroro, Konstitucinio Teismo teisėjų ir valstybės audito vadovo truks nuo devynerių iki 12 metų. Taigi šie pareigūnai, kurių daugelis yra paskirti „Fidesz“, gali likti savo postuose net ir pasikeitus vyriausybei. Europos Sąjunga perspėjo Vengriją, kad vyriausybė gali sulaukti teisinių veiksmų, jei įstatymai, kurie, kaip manoma, riboja pagrindinių šalies institucijų laisvę, nebus pakeisti. Vengrijos vyriausybė yra pasiruošusi atsižvelgti į kritiką dėl jos centrinio banko reformų, pareiškė premjeras Viktoras Orbanas. Jis taip pat siekia žodžio per Europos Parlamento debatus dėl jo šalies. “Neleisime tarptautinei kairei kaltinti Vengrijos, meluojant ir nepagrįstai šmeižiant tarptautinėje scenoje”, – rašoma jo atstovo laiške.

Dešinieji kaltina kairiųjų žiniasklaidą dezinformacija

„Fidesz“ partijai palankus Budapešto konservatorių dienraštis MAGYAR NEMZET teigia, kad Vengriją puola užsienio žiniasklaida. Labai keista, kad nuo Niujorko iki Madrido ir nuo Paryžiaus iki Frankfurto visi staiga susirūpino Vengrijos Konstitucija, žiniasklaidos įstatymu ar pačiu V.Orbanu. Vokietijos spauda V.Orbaną pavadino aistringu demokratijos priešu, o televizijos transliuotojas ZDF vengrus, kaip baubus, panaudojo gąsdinti vokiečių vaikams. Dažniausiai santūrus MONDE aprengė V.Orbaną nacių uniforma, o TIMES pagrasino, kad bjauriam diktatoriui neduotų nė cento. Tuo tarpu GUARDIAN išpranašavo itin tamsią Vengrijos ateitį. Įdomiausia, iš kur gi ši žiniasklaida gauna informaciją? Žinoma, kad iš liberalių Vengrijos intelektualų, kurie neturi jokios įtakos, bet maitina užsienio žinisklaidą spalvingomis interpretacijomis. Turėdami galvoje, kad 90 proc. Vakarų žiniasklaidos yra kairuoliškos pakraipos, ir turime atsakymą į šią mįslę.

Konservatyviųjų pažiūrų Varšuvos dienraštis RZECZPOSPOLITA komentuoja, kad šiandien visi puola V.Orbaną kaltinant Vengrijos vyriausybę viskuo, kuo tik įmanoma, ir dažnai be pagrindo. Kairiųjų pažiūrų žiniasklaida visoje Europoje ėmė rungtyniauti tarpusavyje, kas dramatiškiau nušvies Vengrijos įvykius. Jie teigia, kad tai šalis, kurioje iškilo fašizmas, demokratija merdėja, o vyriausybė, patriotine darbotvarke užkimšusi oponentams burnas, priima įstatymus, kurie pažeidžia pamatines ES vertybės. Dienraštis rašo, kad V.Orbano vyriausybė yra neteisingai apkaltinta, kad uždraudė pagrindinę opozicijos partiją, priimdama įstatymą, kuriame Vengrijos socialistų partija (MSZP) yra įvardyta kaip „kriminalinė organizacija“. Iš tiesų šiuo terminu buvo apibūdinta MSZP pirmtakė – komunistinė Vengrijos socialistų darbininkų partija (MSZMP), kuri valdė šalį iki 1989–ųjų.

Paryžiaus centro pažiūrų savaitraštis COURRIER INTERNATIONAL mano, kad kai kurie V.Orbano programos elementai gali būti ginčytini ir smerktini, tačiau jie yra panašūs į kitų Europos valstybių politines pozicijas. Noras kontroliuoti valstybės valiutų politiką yra šiandienos diskusijų, kaip išgelbėti euro zoną, centre. Nuoroda į Dievą, homoseksualių vedybų ir abortų draudimas yra konservatoriška laikysena, kuri egzistuoja Graikijoje, Prancūzijoje, Airijoje ir Lenkijoje. Pavyzdžiui, kad ir kokia reakcinga buvo Lenkija valdant broliams Kaczynskiams, ES jos niekada neatstūmė. Tai, kad Vengrija kalbine ir kultūrine prasme yra tarsi sala Europoje, skatina ją save matyti kaip apgultą fortą ar amžinai kaimynų nesuprastą šalį. Tai yra svarbi priežastis Europai būti budriai, tvirtai dėl savo principų, tačiau veikti aiškiai ir skaidriai, o ne taikyti abejotinus dvejopus standartus.

Negalima nepaisyti rinkėjų valios

Konservatyviųjų pažiūrų Londono dienraštis DAILY TELEGRAPH rašo, kad V.Orbanas yra vienintelis tikras politikas Vengrijoje. Nesvarbu, kad ir kaip jo nekęstų politiniai priešai, jis maudosi populiarumo spinduliuose. V.Orbanas, būdamas 48 metų, jau antrą kartą eina Vengrijos premjero pareigas. Jo partija „Fidesz“ turi beprecendentį palaikymą. Žiniasklaida akivaizdžiai smarkiai iškreipė situaciją. Nepaisant to, kad „Fidesz“ beveik kas dieną kartoja, kad neturi nieko bendra su radikaliosios dešinės partija „Jobbik“, jie yra itin dažnai kaltinami bendradarbiavimu su šia fašistine organizacija (nederėtų pamiršti, kad net trys „Fidesz“ parlamentarai yra romai). Socialistų opozicija taip energingai ir laisvai pila pamazgas ant valdančiosios partijos ir jos lyderio, nes paprasčiausiai negali nieko daugiau padaryti. Jie yra ne tik kad beveik neatstovaujami parlamente, tačiau niekaip negali sumenkinti ministro pirmininko populiarumo. Net po dviejų biudžeto karpymo ir taupymo metų „Fidesz“ ir jos lyderis vis dar smarkiai pirmauja pagal nuomonių apklausas. Žinoma, Vengrija yra iki ausų įklimpusi į finansines problemas, bet dauguma jų yra palikimas politikui, išrinktam tik 2010–aisiais. V.Orbanas su jam būdinga energija „prastūmė” nemažai įstatymų, iš tiesų nelabai kieno ir atsiklausęs. Jis atvirai nesutaria su ES ir TVF keliais, daugiausiai finansiniais, klausimais, tačiau nepritarimas dar nėra nedemokratiška laikysena. V.Orbanas elgiasi kaip futbolo treneris. Nenuspėjamais būdais kurdamas komandą jis žiūri tik į rezultatą. Jei V.Orbanas ištrauks Vengriją iš šios duobės, jis bus pats didingiausias Vengrijos politikas per pastaruosius 150 metų, jei ne – jis tiesiog grįš į minią.

Konservatyviųjų pažiūrų Bukarešto savaitraštis REVISTA 22 rašo, kad pati didžiausia klaida, kokią gali padaryti Vakarai, tai su V.Orbanu elgtis kaip su Silvio Berlusconi ar Georges Papandreou. V.Orbanas turi besąlyginį Vengrijos prezidento Palo Schmitto palaikymą, o 2010–ųjų rinkimuose už jį balsavo daugiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių vengrų. Išorės spaudimas pašalinti ministrą pirmininką iš savo posto galėtų netikėtai atvesti ES prie daug sudėtingesnių išdavų, iš kurių pirmoji ir itin rimta – tai radikaliosios dešinės sustiprėjimas Vengrijoje.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Liberaliųjų pažiūrų dienraštis NEW YORK TIMES rašo, kad vengrai puikiai susitelkia per revoliucijas, tačiau visiškai išskysta taikos metu. Jiems prireikė 20 metų suprasti, kad demokratija nėra savaime suprantama duotybė. Žmonės niekada nežinojo, kas yra spaudos laisvė, kol ji iš jų praėjusiais metais nebuvo atimta. 2011 metais vyko nemažai protestų, kuriuos rengė nepriklausomi asmenys, nepalaikomi jokių politinių partijų. Kiekvienas iš jų priviliojo vis daugiau ir daugiau žmonių. Jei vyriausybė rytoj atsistatydintų, visos šios pilietinės grupės iš karto dingtų. V.Orbanas buvo teisus teigdamas, kad jam padedant Vengrija išgyvena naują laikotarpį, tačiau tikrieji pokyčiai ateis iš apačios, o ne bus nuleisti iš viršaus. Vyriausybė vaidina svarbų vaidmenį transformuojant Vengrijos visuomenę, duodama piliečiams priežastį stoti demokratijos pusėn ir protestuoti. Žmonės, kurie ateina į demonstracijas prieš autoritarinį valdymą, bus prisidėję prie demokratijos, kuri iki šiol buvo tik nesuprantama abstrakcija. Jei jiems pavyks, jie gal net patikės, kad ateitis slypi jų rankose. V.Orbanas ir toliau stengsis didinti „Fidesz“ galią ir savo svarbą joje, tačiau anksčiau ar vėliau jam teks nusileisti TVF reikalaujamoms taupymo priemonėms ir imtis finansinio skaidrumo. Tad Vengrijos ateitis gal iš tiesų ir ne tokia miglota, kaip gali pasirodyti paskaičius laikraščius.