Augustavas: kompromisas pasiektas po 10 metų
Naujasis kelias, kuris palengvins ir lietuvių dalią, atsiras gerokai toliau nuo unikalaus Rospudos slėnio.
Augustavas Lietuvoje yra gerai žinomas miestas ne tik istorine prasme. Kažkada jis yra priklausęs ir Lietuvai. Šiuo metu per vieną vienintelę šio miesto sankryžą ir dieną, ir naktį zuja tūkstančiai automobilių – per parą septyni, o gal net dešimt tūkstančių sunkiasvorių vilkikų. Kito kelio tiesiog nėra.
Šalia Augustavo tekančios Rospudos upės slėnyje yra unikali Rospudos pelkė. 1986–aisiais ji buvo išsamiai ištirta ir aprašyta. Tuomet buvo planuota šią tikrai unikalią vietą paskelbti gamtos rezervatu, bet per visas politines audras ir ekonominius persitvarkymus šio žingsnio žengti nespėta. Tačiau Rospudos slėnis pradėjo garsėti apie 2000–uosius, kai buvo priimtas sprendimas per slėnį tiesti Augustavo aplinkkelį, t.y. kelią į Lietuvą – į durpingą žemę įkalti milžiniškas betonines 27 metrų ilgio atramas ir ant jų užkelti ar ne pusės kilometro ilgio estakadą.
Maždaug tuo pat metu prasidėjo gamtosaugininkų ir kelio tiesėjų konfliktas su ryžtingais abiejų pusių piketais – Augustavo gyventojų, reikalaujančių kuo greičiau tiesti kelią, jie net blokavo magistralę, vedančią į Lietuvą, ir tam prieštaraujančių gamtosaugininkų. Lenkijai tapus Europos Sąjungos nare, konfliktas dar labiau paaštrėjo, nes į gamtos apsaugojimo mūšį įsijungė ir Europos Komisija, pagrasinusi Lenkijai skausmingomis ekonominėmis sankcijomis ir Europos Teisingumo Teismo byla, jeigu ji vis dėlto ties kelią per Rospudos slėnį.
Rospuda, anot lenkų, tapo ne pralaimėjimo, bet sėkmės simboliu. Lenkija turės ir kelią, ir nesunaikintą unikalų slėnį su žydinčių gegužraibių laukais ir čiulbančių paukščių būriais.
Mokslininkų vertinimu, Rospudos slėnis – tai upės nešmenų suformuota 10 kvadratinių kilometrų puikiai išsilaikiusi Rospudos žemapelkė, įtraukta į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natura–2000“. Šis tinklas jungia trapiausias ir vertingiausias natūralias ES buveines ir rūšis, ypač svarbias visos Europos biologinei įvairovei. Dauguma tokių ekosistemų Europoje buvo sunaikinta plečiantis žemės ūkiui, tačiau Rospudoje ji išlaikė savo pirmykštį pobūdį. Pelkėje auga apie 19 rūšių gegužraibių (orchidinių šeimos gėlė). Tai trečdalis visų Lenkijoje augančių gegužraibių rūšių. Tarp jų yra vienagumbis medauninkas, kuriam Rospuda yra vienintelė natūrali buvimo vieta (šis augalas įrašytas į Lenkijos ir Lietuvos raudonąją knygą). Rospudoje galima sutikti vilkų, lūšių, kurtinių, baltnugarių genių, mažųjų erelių rėksnių. Visa tai yra ypatingo gamtosaugininkų rūpesčio objektas. Aišku, kad kelias, iškeltas virš žemės, visai gyvajai gamtai būtų tapęs taršos šaltiniu ir grėsme gyvybei.
2006–aisiais Rospudos slėnio gynėjai surinko 150 tūkstančių parašų ir kreipėsi į Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį. Tačiau tuometė vyriausybė, vadovaujama prezidento brolio Jaroslawo, nepaisydama visuomenės protestų, nutarė statybą tęsti, aiškindama, kad Europos teisė Rospudai negalioja, nes to kelio trasa buvo suprojektuota dar prieš Lenkijos įstojimą į Europos Sąjungą. Tai sukėlė Europos Komisijos pyktį. Ji iš tikrųjų iškėlė bylą prieš Lenkiją Europos Teisingumo Teisme. Įsikišo ir Lenkijos teismai, kurie pagaliau 2008–ųjų pabaigoje visiškai sustabdė statybą. Visą 2009–ųjų pradžią vyko intensyvios derybos ir svarstymai – ką daryti toliau?
Prieš kelias savaites pagaliau buvo priimtas ilgai lauktas Lenkijos valdžios sprendimas: Augustavo aplinkkelis nekirs Rospudos slėnio. Naujasis kelias atsiras gerokai toliau nuo Augustavo ir Rospudos – šalia vietovės Raczki. Priartėjęs prie Suvalkų jis susijungs su Suvalkų aplinkkeliu, taigi dviem vingiais aplenks abudu miestus. Beje, kažkas panašaus šiame „Via Baltica“ kelyje padaryta Lietuvoje: kelias iš Lenkijos prieš Kalvariją suka į šoną, paskui dar aplenkia ir Marijampolę.
Naujasis Augustavo ir Suvalkų aplinkkelis, mums labai reikšmingos magistralės „Via Baltica“ dalis, turėtų būti baigtas statyti 2013–aisiais. Žinoma, tuomet dar nelėksime 130 km greičiu iš Vilniaus į Berlyną, tokio greičio nėra ir Lietuvos pusėje nuo Vilniaus iki Lenkijos sienos, tačiau naujieji Augustavo ir Suvalkų aplinkkeliai pagerins Lietuvos ir kitų Baltijos kraštų susisiekimą su Europa.
Lenkijos žiniasklaidos teigimu, Lenkija tapo kita šalimi, nes atsitiko tai, kas čia įvyksta gana retai: ateita į protą prieš, ne po bėdos. O ji būtų buvusi tokia: sumaitota pelkė, konfliktas su Europos Sąjunga ir begalinė statyba būtų tapusi eiliniu lenkų tautos nevilties simboliu. Rospudos slėnis rūpėjo visai Europai. Rospuda, anot lenkų, tapo ne pralaimėjimo, bet sėkmės simboliu. Lenkija turės ir kelią, ir nesunaikintą unikalų slėnį su žydinčių gegužraibių laukais ir čiulbančių paukščių būriais. Nors grėsmingų gamtai objektų Lenkijoje yra dar daug, bet dabar dėl jų kovoti bus gerokai lengviau.
Beje, kilus ginčams dėl Augustavo aplinkkelio, buvo sustojusi ir Suvalkų aplinkkelio statyba. Todėl šio miesto gyventojai, siekdami ją atnaujinti, irgi buvo pasirengę blokuoti kelią į Lietuvą. Dabar neliko kliūčių ir Suvalkuose. Tikėtina, kad sunkmetis nesustabdys Lenkijos kelių statybos ir mūsų kelionės į Europą bus greitesnės ir saugesnės.
