BRICS šalių ateitį piešia prieštaringos ekspertų prognozės(1)

BRICS – tai santrumpa, vartojama sparčiai ekonomiškai besivystančioms šalims – Brazilijai, Rusijai, Indijai, Kinijai ir Pietų Afrikos Respublikai (PAR) – apibūdinti. Santrumpa, kurią sudaro pirmosios minėtų valstybių pavadinimų anglų kalba raidės, yra aliuzija į anglišką žodį „bricks“, reiškiantį „plytos“. Šią aliuziją pasiūlė britų ekonomistas Jimas O‘Neillas, kuris 2001 metais išleistoje banko „Goldman Sachs“ ataskaitoje atkreipė dėmesį į G7 formato neveiksnumą globalios ekonomikos raidos atžvilgiu ir pasiūlė „geresnių plytų (BRICs) pasaulio ekonomikos statyboms“ idėją. Kitaip tariant, jis pasiūlė BRICs šalių ekonominių modelių pagrindu toliau plėtoti pasaulio ekonomiką. Tiesa, jis kalbėjo tik apie Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją. Be to, jo pasiūlyta santrumpa atspindėjo reiškinį, o ne institucionalizuotą šių valstybių tarpusavio bendradarbiavimo formą. Tačiau ilgainiui šios šalys įžvelgė tokio bendradarbiavimo potencialo naudą ir sukūrė tarptautinį forumą BRIC, prie kurio 2010 metais papildomai prisijungė PAR (angl. South African Republic), todėl pavadinimas atitinkamai buvo pakeistas į BRICS.

Suvienijusios jėgas šios šalys užsibrėžė tikslą sukurti „naująją pasaulio tvarką“ ir taip nurungti iki šiol vyravusias JAV ir kitų išsivysčiusių šalių ekonominę galybę. Tačiau šį siekį nagrinėjantys ekonomistai BRICS galimybes vertina nevienareikšmiškai.

Aukso amžius baigėsi, bet potencialo dar yra

Banko „Goldman Sachs“ ekspertai prognozuoja, kad jau 2032 metais BRICS šalys pagal ekonominę svarbą aplenks G7 priklausančias valstybes, o Kinijos ekonomistai teigia, kad JAV bus aplenktos dar 2015 metais. Šiuo metu BRICS valstybės kartu pagamina apie 15 procentų viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) – šiek tiek mažiau nei JAV. Tačiau tikimasi, kad 2015 metais šis rodiklis sieks bent 22 procentus. Kinijos specialistai nurodo, kad dėl palankių išorinių veiksnių BRICS šalių BVP sparčiai ir stabiliai augs artimiausius 15 metų. Tiesa, britų interneto portalo „Financial Times“ ekonomistai Johnas Authersas ir Vincentas Bolandas teigia, kad šiemet pirmą kartą po beveik dešimties metų pertraukos išsivysčiusių valstybių ekonomikos rodikliai buvo geresni nei besivystančių valstybių, tarp jų ir BRICS šalių. Jie teigia, kad ekonominės plėtros aukso amžius šiose valstybėse jau pasibaigė. Kita vertus, jie pripažįsta, kad plėtra čia vis vien truks dar kurį laiką, o ir BVP augimas bus spartesnis nei išsivysčiusiose valstybėse, tik galbūt nebe toks ryškus, kaip anksčiau.

Banko „Goldman Sachs“ ekspertų teigimu, visos BRICS valstybės yra savotiškai unikalios ir pasaulio ekonomikos kontekste papildo viena kitą. Pavyzdžiui, Brazilija vyrauja žemės ūkio produktų gamybos ir tiekimo srityje, Rusijoje gausu naudingųjų iškasenų, Indija turi daug kvalifikuotų intelektualinės veiklos specialistų, o Kinija pasižymi pigia darbo jėga, turi antrą pagal dydį ekonomiką pasaulyje, eksportuoja ir importuoja daugybę prekių. Negana to, šiose šalyse gyvena net 40 procentų visos žmonijos ir jos užima 26 procentus pasaulio gyvenamosios teritorijos, todėl BRICS valstybės turi plačią vidaus vartojimo rinką ir užima didelę dalį tarptautinės vartojimo rinkos. Anot „Goldman Sachs“ ekspertų, BRICS šalys dar neišnaudojo vidaus vartojimo potencialo, todėl artimiausiu metu didžiausio augimo tikimasi būtent šia kryptimi.

„Boston Consulting Group“ ekspertai teigia, kad BRICS valstybės turi dideles informacinių technologijų plėtros galimybes, ypač Rusija ir Brazilija. Anot jų, šiuo metu BRICS šalyse internetu naudojasi apie 610 milijonų gyventojų, o 2015 metais šis skaičius turėtų siekti 1,2 milijardo gyventojų, tai yra išaugs bene dvigubai. Žinoma, didžioji interneto vartotojų dalis bus jaunimas ir asmenys iki 35 metų, tačiau tikimasi, kad vartojimas augs ir kitose amžiaus grupėse. Prognozuojama, kad spartų interneto vartojimo augimą turėtų lemti gerėjantys šių šalių ekonominiai rodikliai.

Kintanti įtaka pasaulio ekonomikai

Iš tiesų, kitaip negu JAV ar didžioji Europos valstybių dalis, BRICS šalys beveik nenukentėjo nuo pastarosios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės. Tuo metu, kai išsivysčiusios šalys stokojo likvidumo ir užsienio valiutos rezervų, BRICS šalyse buvo fiksuojamas likvidumo perteklius ir didžiausios sukauptos rezervinės valiutos atsargos. Negana to, banko „Goldman Sachs“ specialistai teigia, kad pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė ne tik nesutrukdė BRICS šalių plėtros, bet, priešingai, pastūmėjo šių valstybių ekonomiką naujam plėtros etapui.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kaip sparčiai auga BRICS šalių įtaka pasaulio ekonomikos raidai, ypač pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės akivaizdoje. Ties bankroto riba atsidūrusios išsivysčiusios valstybės paskolų pirmiausiai kreipėsi į BRICS valstybes, o ne į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Pavyzdžiui, prieš paskelbdama bankrotą Islandija kreipėsi į Rusiją dėl 4 milijardų eurų paskolos, tačiau, nesugebėjusi apsaugoti savo paskutinio komercinio banko nuo bankroto, šios paskolos negavo. Suvokdamos savo išaugusią ekonominę svarbą, šiemet BRICS valstybės netgi bandė pasiūlyti savo kandidatą atsilaisvinusiam TVF vadovo postui užimti, tačiau dėl galiojančio nerašyto susitarimo tarp išsivysčiusių valstybių, pagal kurį TVF vadovo postas atitenka kandidatams iš Europos, o Pasaulio bankui (PB) vadovauja Amerikos žemyno atstovai, šio posto negavo. Bet net ir nesugebėjusios institucionalizuoti savo augančios ekonominės galios BRICS valstybės vis vien turi didžiulį poveikį pasaulio ekonomikos procesams.

Kita vertus, ekonomistai teigia, kad BRICS valstybės yra išsibarsčiusios po skirtingas pasaulio dalis, vadovaujasi skirtingomis vertybėms ir net ne visada siekia tų pačių ekonominių tikslų. Ryškiausiu pavyzdžiu šiuo atveju galima būtų laikyti Kinijos ir Rusijos siekį modernizuoti BRICS šalių bankų sistemą taip, kad tarptautiniams atsiskaitymams būtų naudojama šių šalių nacionalinė valiuta, o ne JAV doleriai. Tačiau tiek Indija, tiek Brazilija, tiek ir PAR nelinkusios atsisakyti dolerio, kadangi didžioji dalis jų užsienio prekybos vyksta būtent su JAV. Šis ir panašūs skirtumai kartais trukdo BRICS šalims pasiekti didesnių institucinių ekonominių laimėjimų tarptautinėje arenoje.

Naujos krizės grėsmė

Tačiau ne visi ekonomistai ir finansų ekspertai pozityviai vertina BRICS šalių galimybes perimti pasaulio ekonomikos valdymą. Šią savaitę JAV leidybos ir žiniasklaidos bendrovė „Forbes“ savo interneto puslapyje paskelbė „IE Business School“ finansinių programų direktoriaus Ignacio de la Torre komentarą dėl BRICS šalių ekonominės raidos perspektyvų. Anot jo, BRICS šalių ekonomikos augimas yra pernelyg smarkiai orientuotas į dirbtinai „išpūstas“ paskolų ir nekilnojamojo turto rinkas, be to, šiose šalyse esą sparčiai didėja atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų, o politinis elitas nesiima reikiamų reformų padėčiai gerinti. I.de la Torre teigia, kad ši padėtis iš esmės primena JAV bei kitų išsivysčiusių Europos valstybių darytas klaidas prieš prasidedant pastarajai pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei.

Tiesa, jis teigia, kad BRICS šalys vis dėlto imasi tam tikrų veiksmų krizės pavojui pažaboti. Pavyzdžiui, Kinijos centrinis bankas esą pasiekė, kad nekilnojamojo turto pardavimo sutarčių skaičius sumažėtų 10 procentų, Brazilija įvedė 12,5 procento maržą, Rusija ir Indija taip pat didina bankų maržas. Tačiau I.de la Torre sako, kad to nepakanka norint BRICS šalis apsaugoti nuo „gresiančio ekonomikos cunamio“. Jis prognozuoja, kad, nesiėmus kardinalesnių veiksmų, BRICS valstybių rinkos, ypač nekilnojamojo turto ir antrinių būsto paskolų sektoriuje, galiausiai perkais ir pasikartos 2007 metais kilusi krizė. Pasak jo, dėl išaugusios šių šalių įtakos pasaulio ekonomikai jose prasidėjusi krizė ilgainiui persimes ir į kitas šalis, todėl kils nauja pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė.