Britams laivas skęsta, o vokiečiams gerai

Praėjusią savaitę Briuselyje įvyko vienas iš daugelio šį pavasarį vykstančių viršvalstybinio masto renginių – eilinis Europos Sąjungos Tarybos susitikimas. Svarbiausias klausimas jame be konkurencijos – ekonominė, finansų krizė ir būdai, kaip ją reikėtų įveikti. Kaip ir dažniausiai, galutinis susitikimo dokumentas, apibendrinantis visa, kas buvo pasakyta per dvi praeitos savaitės dienas, pradžiugino ne visus. Ir tą galima perskaityti žiniasklaidos puslapiuose.

Britų dienraščio FINANCIAL TIMES Europos Sąjungos (ES) reikalų komentatorius Tony Barberis (Tonis Barberis), rašydamas apie eilinį ES vadovų susitikimą, prisiminė biblinius motyvus: „Kylant pasaulio ekonomikos potvynio vandenims, Europos lyderiai, kaip į Nojaus arką žengiantys žvėrys, vyko į susitikimą konferencijų centre Briuselyje. <...>“

Lyderiams renkantis į dviejų dienų trukmės Europos Sąjungos susitikimą, galėjai girdėti kiekvieną jų tyliai sakant tuos pačius dalykus: „Mums nereikia imtis naujo fiskalinio stimuliavimo... ar dar likę kajučių prie gelbėjimosi valčių?“, „Mums nereikia kito fiskalinio stimulo...aš čia pabūsiu prie triumo angos“. „Naujas fiskalinis stimuliavimas? Mums tokio nereikia...prašau man paduoti gelbėjimosi liemenę.“

Lyderiai yra pasipiktinę prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos žmonėmis, tačiau ne pačiu prezidentu, kuris sako, kad Europa daro nepakankamai. Tik pažiūrėkite, pateikiamas argumentas, mes patvirtinome 200 mlrd. eurų vertės fiskalinio stimuliavimo paketą. <...>

Ant Ararato kalno stovi Nobelio premijos laimėtojas Paulas Krugmanas (Polas Krugmanas), kuris visiškai su tuo nesutinka. Jo skaičiavimu, JAV ir ES turėtų įgyvendinti stimuliavimo paketus, kurie siektų 4 proc. metinio BVP, nedalijant jo per dvejus metus. Pasak jo, „JAV nedaro pakankamai, kad įveiktų krizę, o Europa daro dar mažiau nei pusę to, ką daro JAV“.

Aš negaliu pasakyti, ar P.Krugmanas yra iš tiesų teisus.Tačiau, kai užsukau į Nojaus arką, susidūriau su įžymiuoju „Reuters“ Europos reikalų apžvalgininku Paulu Tayloru (Polu Teiloru). Jis tuo metu tyliai kikeno iš Europos argumento apie „automatinius stabilizatorius“, kurie skatina ekonomiką. Jei viskas iš tiesų būtų taip paprasta, pažymėjo jis, Europa galėtų iš darbo atleisti visus savo darbuotojus – „va čia tai būtų stimulas“.

Tuo tarpu dalis Vokietijos žiniasklaidos yra ne tokia ironiška dėl ES susitikimo rezultatų. Ir, tiesą pasakius, labiau patenkinta. Štai savaitraščio DER SPIEGEL interneto puslapyje skelbiamo straipsnio pavadinimas skelbia – A.Merkel diktuoja ES krizės darbotvarkę. „Baigiamąjį ES lyderių susitikimo dokumentą galima skaityti kaip Vokietijos norų sąrašą. Kanclerė A.Merkel sugebėjo įtikinti ES susitelkti ties finansų rinkos reguliavimu ir atsispirti naujoms stimulų programoms. <...>

Europos Taryba aiškiai išdėliojo savo prioritetus, ypač susijusius su finansų krize, 22 puslapių dokumente. Dauguma jų yra skirta europiečių reikalavimui padidinti finansų rinkos reguliavimą, parodant, kad ekonominis stimuliavimas nėra geras sprendimas.

Pasak Tarybos, „nemenkas fiskalinis stimulas“, vertas 400 mlrd. eurų, jau buvo pažadėtas visai ES ekonomikai. Šio teiginio iškėlimas atrodo kaip mėginimas numalšinti visą JAV kritiką Europos Sąjungai už jos nedrąsumą. A.Merkel dar kartą pabrėžė, kad Europa „daugiau nei reikia išpildė“ savo uždavinius. <...>

Vokietijos vyriausybė taip pat ginčijasi dėl greičio, nes baiminasi, kad entuziazmas dėl reformos Didžiojoje Britanijoje ar JAV gali išblėsti. ES lyderių susitikime britų ministras pirmininkas Gordonas Brownas (Gordonas Braunas) jau išreiškė skeptišką nuomonę dėl planuojamo naujo finansų audito. Tačiau A.Merkel numalšino šiuos argumentus. Pasak jos, pernakt sukurti europinio lygio finansų priežiūros instituciją – pernelyg ambicinga. Ji norėtų matyti daugiau realizmo.

Britų premjeras Gordonas Brownas kritikos strėlių neišvengė ne tik ES šalių vadovų susitikime, bet ir namuose. Konservatorių partijos pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), pasak nacionalinės televizijos BBC naujienų svetainės, Gordono Browno pareiškimą apie konsensuso siekimą dėl krizės įveikimo pavadino „visiškai absurdišku“.

„G.Brownui Atstovų rūmuose pristatant ataskaitą iš ES vadovų susitikimo, D.Cameronas pareiškė, kad niekas nekopijavo jo PVM sumažinimo. Tuo tarpu ministras pirmininkas atsakė, kad Toriai yra vienintelė partija Europoje, kuri kalba apie valstybės išlaidų sumažinimą. <...>

Savo kalboje G.Brownas teigė, kad dirbdama kartu ES gali „pastatyti savo finansų sektorių ant kojų ir priversti kreditus papildyti tikrąją ekonomiką“ bei apsaugoti savo piliečius nuo ekonominės krizės poveikio“.

Tuo tarpu kitaip padėtį vertino po ES vadovų susitikimo laikraščiui THE WALL STREET JOURNAL kalbėjęs Europos centrinio banko (ECB) vadovas prancūzas Jeanas – Claude‘as Trichet (Žanas Klodas Trišė). Jis sakė, kad pakartotinio ekonomikos stimuliavimo kol kas nereikia.

„Niekas neveiks tol, kol finansų sektorius atsistos ant kojų ir nebus pasiruošęs skolinti“, – teigė ECB vadovas. „Tą patį pasakyčiau apie biudžetą. Sprendimai priimti, jie yra labai svarbūs, tad veikime! Greitas įgyvendinimas, greitos išmokos yra tai, ko mums reikia.”

Galiausia bene geriausiai viską apibendrino dienraščio THE GUARDIAN apžvalgininkė Ilana Bet–El rašinyje „Susitikimų nuovargis”. Ji teigia: „Tai – susitikimų sezonas. Pavasaris paprastai yra jų laikas, bent jau ES. Tačiau šiais metais yra jų perteklius: praėjusią savaitę Briuselyje vyko ES Tarybos susitikimas, kitą savaitę Londone vyks G20 grupės susitikimas, tuomet bus švenčiamos 60–osios NATO metinės, kurių minėjimai vyks Baden Badene, Kehle ir Strasbūre. Į Europą ta proga atvyks ir prezidentas Obama, o paskui bus rengiamas mažasis susitikimas Prahoje.

Vis dėlto lyderiai greičiausiai liks nusivylę vieni kitais – tačiau daugiausiai tai jau jų pačių bėda. <...>“

Artimiausi įvykiai ES ekonominei krizei spręsti

Balandžio 2 d.  – Londonas. G20 susitikimas dėl finansų rinkų ir pasaulio ekonomikos.

Balandžio 3 d.  – neformali ECOFIN Taryba.

Balandžio 8 d.  – Europos Komisijos renginys dėl paramos krizės ištiktoms besivystančioms šalims.

Gegužės 14–15 d.  – Briuselio ekonomikos forumas.