Čekų diplomato raibuliai(1)

Vienas didžiausių energetikos ministro Arvydo Sekmoko energetinio saugumo autoritetų Rytų Europoje, o gal ir visoje Europos Sąjungos (ES) erdvėje, talžė keletą metų kurtą Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų projektą – naują atominę elektrinę.

„Kai girdžiu viešai patvirtintus terminus – jie paprasčiausiai nerealistiški. <...> Noriu matyti laiką, žmonių ir pinigų. Noriu matyti atsidavimą, noriu matyti žmones, kurie žino, ką daro“, – dėstė Vilniuje ir Visagine rugsėjo pabaigoje viešėjęs diplomatas.

Energetikos ministerija, kuruojanti visus politinius naujos atominės elektrinės statybos klausimus, oficialiai į kalbas su „Atgimimu“ nesileido ir juos perdavė politikos vykdytojai – naujosios atominės elektrinės projektu besirūpinančiai UAB Visagino atominė elektrinė (VAE).

Tačiau nenorėję viešumo šaltiniai teigia, kad vienas svarbiausių klausimų, keltų po V.Bartuškos pasisakymo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto salėje, buvo, kokią ir kieno siunčiamą žinią šis čekų diplomatas nori perduoti Lietuvai.

Sutapimas

V.Bartuška, apie kurio pastarąjį vizitą „Atgimimo“ kalbinti VAE atstovai net nežinojo, labiausiai sukritikavo du su naujos atominės elektrinės statybomis susijusius aspektus.

Pirmiausiai jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva nepakankamai įvertina atominės elektrinės statybų sudėtingumą ir į šį projektą žvelgia pernelyg lengvabūdiškai. Antra, jis įspėjo Lietuvą neabejoti Kaliningrado srities ir Baltarusijos atominių elektrinių projektais bei nenuteikinėti prieš juos Europos, nes nebegalės tikėtis paramos Visagino projektui.

Lietuvos politiniuose sluoksniuose buvo padaryta išvada – greičiausiai tai nėra subtiliai reiškiama ES pozicija, bet atspindi Čekijos, kuri atominės energetikos plotmėje gali tapti Lietuvos konkurente, interesus. Kaip yra iš tikrųjų, sunku pasakyti, nes kai kurie ekspertai konkurenciniais nelaiko net Kaliningrado srities ar Baltarusijos projektų. V.Bartuška, į Lietuvą atvykęs „pažintiniu“, tačiau neaiškiu tikslu, vadovauja Čekijos valstybinei komisijai, prižiūrinčiai konkursą dėl dviejų reaktorių statymo Čekijos Temelino elektrinėje su galimybe statyti dar tris. Šio sandorio suma gali siekti 18 mlrd. eurų. Vasarą Čekijos vyriausybė perėmė konkurso įgyvendinimą iš elektros kampanijos ČEZ, kurios 70 proc. priklauso pačiai valstybei. Neseniai paskelbta apie konkurso pabaigos atidėjimą iki 2013 metų, nors tikėtasi reaktoriaus technologijos tiekėją pasirinkti jau 2011–aisiais.

Sutapo dar vienas dalykas: vieni iš koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdis – netrukus po V.Bartuškos vizito stipriai suabejojo naujos atominės elektrinės projektu ir jo nauda Lietuvai.

Lietuviai dėl paruošiamųjų darbų ramūs

VAE atstovai tikina, kad Lietuva visus darbus, kurie yra susiję su naujos atominės elektrinės projektu, iki šiol atlieka labai kokybiškai. Pasak jų, tuo bus galima įsitikinti po Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA, angl. IAEA) misijos Lietuvoje lapkritį. Ji tikrins atliktų įvairios apimties parengiamųjų darbų, kurių atlikta trisdešimt, kokybę ir pateiks išvadas. Į jas, tardama savo galutinį žodį, galės atsižvelgti ir Lietuvos reguliuojamoji institucija – Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).

Tuo metu VAE projekto valdymo direktorius Tadas Matulionis kalba užtikrintai: „Ar pakankamai kompetencijų, kad parengiamuosius darbus, kuriuos darome ir darėme, sėkmingai pabaigtume? Galime drąsiai pasakyti, kad taip. Sėkmingai atlikti projektai tą ir įrodo. <...> Kito mėnesio pradžioje turėsime specialią TATENA misiją, kuri atvažiavusi pažiūrės apibendrintus rezultatus: ir rezultatus, ir patį procesą, kaip iki jų priėjome. Po to bus atiduodama VATESI, kuri priims galutinį sprendimą dėl aikštelės tinkamumo. TATENOS misija yra kokybės ženklo padėjimas“, – sako T.Matulionis, naujos atominės elektrinės projekte dirbantis nuo pat jo pradžios 2006–aisiais.

Pasak pagrindinio parengiamųjų darbų vadybininko, klausimas, ar bus kompetencijos, kad atominė sėkmingai būtų pastatyta, yra visai kitoks.

„Turbūt tai yra viena iš kelių svarbiausių priežasčių, kodėl buvo nuspręsta projektą plėtoti tokiu keliu – pritraukiant strateginį investuotoją. Ir didžiausi lūkesčiai iš strateginio investuotojo šalia finansinių gebėjimų yra būtent kompetencija suvaldyti tokio masto projektą ir jį sėkmingai įgyvendinti“, – sako T.Matulionis.

Investuotojas bus suinteresuotas sklandumu

Tačiau V.Bartuška teigė, kad net galingoms energetikos kompanijoms, turinčioms daugybę techninio personalo, patirties ir lėšų, sunkiai sekasi statyti naujuosius reaktorius Suomijoje ir Prancūzijoje. Abi Europoje vykstančios statybos ir vėluoja, ir brangsta iki 50 proc.

T.Matulionis atsako, kad strateginis investuotojas bus suinteresuotas pastatyti elektrinę pagal kuo realistiškesnius terminus ir minimizuoti projekto sąnaudas, nes bus dalies naudos gavėjas elektrinę eksploatuojant.

Jau nuo 2015 metų planuojama Lietuvoje nebereguliuoti elektros kainų ir sujungti Baltijos šalis ir Šiaurės valstybes į bendrą elektros rinką. Todėl, pasak VAE Projekto ekonomikos direktoriaus Virgilijaus Poderio, naujos elektrinės statytojai turėtų būti suinteresuoti konkurencinga produkcijos kaina. „Statytojai yra ne tik statytojai, bet ir investuotojai. Jie, kaip akcininkai, ir patirs nuostolį, ir jie pirmieji turi visas paskatas dirbti veiksmingai ir pasiskaičiuoti viską“, – sako V.Poderys.

Suomijos pamokos aktyviai studijuojamos

V.Bartuška teigia, kad iš Europos apskritai nyksta techninės žinios, patirtis, kuri reikalinga statant atomines elektrines. Užtrukusios statybos Suomijoje ir Prancūzijoje jam yra įrodymas. Kalbinti Lietuvos energetikai situaciją mato kiek kitaip. T.Matulionis teigia, kad, nepaisant vėlavimų Olkiluoto ir Flamanvilyje, atsiras labai geros elektrinės – saugios, ilgalaikės ir pelningos, o statybos nesėkmės tėra pamokos, kurias „visi labai įdėmiai stebi“.

„Tolimesni projektai bus planuojami atsižvelgiant į šias pamokas, kurias visi labai įdėmiai stebi. <...> Į Suomiją važiuoja iš viso pasaulio mokytis tos naujos patirties, ir suomiai, neapsikentę to pavienio važinėjimo, surengė labai didelį tarptautinį seminarą, pakvietė visus norinčiuosius savaitei ir iš tiesų ganėtinai atvirai kalbėjo apie pamokas, daugiausiai iš licencijavimo perspektyvos, bet iš esmės panagrinėdami visas sritis: ką jie iki šiol darytų kitaip, kas buvo kitaip, negu planuota, ir kokios buvo priežastys“, – sako T.Matulionis.

Jis aiškina, kad, dvidešimtmetį Europoje nestačius naujų reaktorių, reikia „iš naujo sustyguoti“ tiekimą, darbų atlikimą, darbų vertinimą, nes tai didžiulio masto projektai ir vadybine, ir inžinerine, ir priežiūros prasme.

Pasak T.Matulionio, 2020 metai yra pasiekiamas tikslas, o apie detalesnį darbų grafiką bus galima kalbėti kitų metų pradžioje, tai yra pasirinkus investuotoją.

Jis pabrėžia, kad didelė atsakomybė už projekto įgyvendinimo sklandumą gula ne tik ant investuotojo pečių, bet ir ant valstybės, turinčios prižiūrėti darbų atlikimo kokybę. Ji tai turi daryti ne tik kompetentingai ir skrupulingai, bet ir efektyviai – nevilkinti. „Tai priklauso nuo to, kiek mes, kaip priimančioji valstybė, galėsime užtikrinti sklandų ir efektyvų reguliavimo režimą. Tai vienas iš kertinių dalykų, kurie lemia didesnę arba mažesnę projekto sėkmę“, – sako T.Matulionis. Projekto įgyvendinimo priežiūra Lietuvoje užsiims VATESI, pasitelkdama reikalingą kompetenciją turinčias užsienio organizacijas.

V.Bartuškos dosjė

Vaclavas Bartuška buvo vienas studentų lyderių Aksominės revoliucijos metais Čekoslovakijoje ir po revoliucijos išrinktas į komisiją, prižiūrinčią tyrimą dėl antikomunistinio protesto smurtinio numalšinimo. Netrukus jis parašė didelio populiarumo sulaukusią knygą „Pusiau debesuota” ir dešimtmetį po komunizmo žlugimo praleido studijuodamas, dirbdamas žurnalistu, keliaudamas, gaudamas prestižines stipendijas ir rašydamas dar tris knygas.

2000-aisiais jis gavo pirmąsias vyriausybines pareigas, o 2006-aisiais buvo paskirtas Čekijos ypatinguoju pasiuntiniu energetinio saugumo reikalams. 2009-aisiais kaip Europos Sąjungai pirmininkaujančios Čekijos atstovas V.Bartuška tarpininkavo Rusijai ir Ukrainai „dujų krizės“ metu. Dabar jis vadovauja valstybinei komisijai, prižiūrinčiai konkursą dėl dviejų reaktorių statymo Čekijos Temelino elektrinėje su galimybe statyti dar tris.