Dėl „Visuomio“ randa rezervų

„Visos sferos turi tam tikrų rezervų. Ir mes pasiūlėme. Mes galėtume sumokėti 12 milijonų, jei būtų padidintas pelno mokesčio tarifas nuo 15 iki 50 procentų. Tai yra ta dalis, kuri likdavo valstybinių miškų sistemoje, ji persikeltų į valstybės biudžetą“, – sako Zdislovas Truskauskas, generalinio miškų urėdo pavaduotojas. Jis sako, kad dar septynis su trupučiu milijono būtų galima gauti iš papildomų kirtimų.

Argi ne stebuklas? Lietuvoje taip dar nėra buvę, kad valdiškas sektorius savo noru būtų pasirengęs pagelbėti vargstančiam biudžetui ir neprašytas atrastų rezervų.

Kaip teigia Z.Truskauskas, per pastaruosius ketvertą penketą metų naujiems miškams įveisti buvo išleista 30 milijonų litų, valstybinių miškų teisinei registracijai atlikti buvo išleista 30 milijonų litų, rekreacinių ir Lietuvos piliečiams skirtų objektų įrengimui buvo skirta 10 milijonų litų. Ir čia tikrai yra kur pataupyti.

Tačiau ekspertai teigia, kad tokį altruizmą paskatino prieš kelis mėnesius gimusi iniciatyva imtis valstybinių įmonių kontrolės – Vyriausybėje įgauna pagreitį „Visuomio“ holdingo kūrimo iniciatyva, kuria siekiama reformuoti valdiškų įmonių sektorių, į kurį taip pat įeina ir valstybei priklausantys miškai.

Ir finansų ministrė, ir premjeras sako, kad dividendai iš veiksmingai veikiančio valstybinių įmonių ūkio galėtų būti gera paspirtis krizės nualintam biudžetui.

„Visi supranta, kad lieka toliau deficito iššūkiai ir jį reikia mažinti. Nelabai yra išlaidų, kurias reikia mažinti, todėl papildomos įplaukos iš geresnio įmonių valdymo yra papildomas šaltinis“, – sako premjeras Andrius Kubilius.

Tačiau tokiai Vyriausybės vizijai pasipriešino pati Tėvynės sąjungos–krikščionių demokratų frakcija Seime. Iš praėjusią savaitę vykusios reformos frakcijai pristatymo ir ūkio ministras Dainius Kreivys, ir premjeras, ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė išėjo nieko nepešę. Konservatoriai neleido Vyriausybei „Visuomio“ pristatyti visuomenei ir sutarė, kad jokių komentarų išvis nebus.

Rytas Kupčinskas, vienas frakcijos narių, neslepia skepsio dėl valstybės turto reformos ir netiki, kad yra prasmė atskirti politikus nuo valstybinių įmonių, o jo kolegos, atrodo, nepritariantys šiam projektui, apskritai bėgo nuo žurnalistų klausimų ir nieko nekomentavo.

„Pinigų ėmimą iš valstybės kišenės galima kaip nors kitaip įstatymais sutvarkyti ir nustatyti bei kontroliuoti. O kas tą valdybą kontroliuos? Kažkas ją turės skirti? Visuomenė referendumu?“ – tokie kyla retoriniai klausimai.

Ministras D.Kreivys sako, kad „jeigu valstybės valdomas sektorius per 20 metų nebuvo reformuotas, tai yra tam tikras reliktas, tai nėra labai lengva“, tačiau patys konservatoriai turi daug priekaištų pačiam ministrui. Esą klausimas nebuvo parengtas taip, kaip dera, kad frakcija apie „Visuomį“ sužinojo per vėlai ir kad per mažai su saviškiais buvo tartasi, kalbėta.

Vyriausybės atstovai pasipiktinę, kad frakcijos narius prieš „Visuomį“ nuteikė miškininkai. Apie planą – susimokėti mainais už ramybę ir kad valdiško turto reforma neatimtų iš urėdijų jų aukso gyslos – komercinės funkcijos, kurios sukontroliuoti beveik neįmanoma – vasarą Vyriausybei siūlė pats generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, prieš keletą metų tos pačios Tėvynės sąjungos sąrašuose dalyvavęs Seimo rinkimuose.

Dalis medžiagos buvo panaudota TV3 laidoje „Savaitės komentarai”