Diržo neatlaisvins. Iki rinkimų

Kitų metų pradžioje nustos galioti laikinieji įstatymai, kurie valstybės tarnautojų ir teisėjų algų bei įvairių išmokų gyventojams sąskaita saugojo Lietuvos biudžetą nuo didesnio deficito. Nors deficito išvengti nepavyko ir valstybės skola didėjo, o ekonomikos atsigavimą kitąmet mato tik nepataisomi optimistai, Vyriausybė dar neskelbia, kaip rengiasi taupyti, kai dvejus metus veikusios taupymo priemonės nebeteks galios. „Šita Vyriausybė neturi vaizduotės. Tai didžiausias deficitas mūsų ekonomikoje“, – sako Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Povilas Gylys. Jis, kaip ir kitas „Atgimimo“ kalbintas ekspertas, „DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis, nesitiki, kad artimiausiu metu Vyriausybė pakeistų kursą. „Nekeičiant visos ūkininkavimo filosofijos tenka solidariai prisiimti tą krizės naštą ir riboti vartojimą kartu suvokiant, kad tai ekonominės padėties tikrai, švelniai pasakius, negerina“, – sakė P.Gylys.

TVF neliko sužavėtas

Siekdama įsivesti eurą 2014–aisiais, Lietuva turės ir toliau mažinti biudžeto deficitą. Tiek premjeras Andrius Kubilius, tiek finansų ministrė Ingrida Šimonytė eurą įvardijo kaip šalies finansų politikos tikslą. Tačiau ne visi tam nori pritarti. „Manau, kad euras neturėtų būti mūsų tikslas, jis turėtų būti priemonė geriau gyventi. Ir jei matome, kad eurui aukojame per daug, tai gal nereikėtų tiek aukoti?“ – klausė profesorius P.Gylys.

Taupyti bei neplėsti tarptautinių finansinių skolos įsipareigojimų prigrasė ir mūsų šalyje viešinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovė Catriona Purfield, sakydama kalbą konferencijoje „Strategijos pokrizinei Lietuvai“. „Lietuvai 2012–aisiais reikėtų pasiekti 3 proc. BVP ne tiek dėl Mastrichto kriterijų, bet labiau dėl to, kad sustotų skolos augimas“, – sakė ji. TVF misijos Lietuvoje vadovės C.Purfield teigimu, mūsų šaliai artimiausiu metu reikės imtis ne tik struktūrinių reformų, papildomo išlaidų mažinimo – taigi uždaryti ligonines ir mokyklas regionuose, didinti kultūrinius centrus ir apmokestinti aukštąjį mokslą, bet ir praplėsti mokesčių bazę. Pasak jos, reikėtų įvesti nekilnojamojo turto, automobilių, kapitalo prieaugio mokesčius. Tiesa, nekilnojamojo turto mokesčiui Lietuvoje aršiai priešinasi koalicijos partneriai liberalai. Taip pat esą būtina gerinti verslo aplinką, įgyvendinti socialinio draudimo reformą. Suteikęs paskolą Latvijai, TVF, daugelio nuostabai, jai patarė įsivesti progresinius mokesčius. Tačiau greito atsigavimo Lietuvai nežadama. C.Purfield teigimu, reikės bent septynerių metų.

Vyriausybė patyliukais svarsto

Tad ką darys dešinieji politikai? Pratęs laikinųjų įstatymų galiojimą? Įves papildomus mokesčius? Stambiajam kapitalui? O gal gyventojams? Juk, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, kaip rodo biudžeto kaupimo praktika, visuomet surenkamas geriausiai. Iš kiekvieno ir laiku. „Atgimimo“ žiniomis, gyventojų pajamų mokesčio didinimas (nors jis ir taip Lietuvoje yra vienas didesnių visoje Europoje) yra vienas iš Vyriausybės kabineto už uždarų durų svarstomų variantų. Mat laikinieji įstatymai yra susiję su prarastų tam tikrų išmokų kompensavimo mechanizmais, kurie gali apsunkinti padėtį. Tačiau, R.Rudzkio manymu, labiausiai tikėtina, kad Vyriausybė pratęs laikinųjų įstatymų galiojimą dar kokiems metams. „Nemanau, kad keistų mokesčius, nes verslas būtų labai nepatenkintas“, – sakė jis. Tuo tarpu progresinių mokesčių šalininkas P.Gylys mano, kad būtent solidarių mokesčių įvedimas gyventojams ir versle galėtų būti išeitis. „Kita vertus, netikiu, kad to imsis Lietuvos Vyriausybė, nors progresinius mokesčius būtent TVF ir siūlo. Pirmiausia tai susiję su jos ideologija – neoliberalizmu. Be to, Vyriausybė bijo galingų verslo sluoksnių reakcijų“, – sakė P.Gylys.

Gyventojų bijo mažiau?

Išties – kadencijai persiritus į antrą pusę ir prieš artėjančius rinkimus apmokestinti verslą papildomai greičiausia būtų konservatorių ir liberalų politinė savižudybė. Ką ten kadencijos antra pusė, užtenka prisiminti, kad beveik prieš porą metų per naktinę mokesčių reformą išauginę pelno mokestį iki 20 proc., o verslininkams parūstavus, valdantieji iškart suskubo taisytis. To nepasakytum apie gyventojus. Stambusis kapitalas toliau moka sumažintą 15 proc. pelno mokestį, tuo tarpu gyventojai, baisėdamiesi per TV matomais neramumais Graikijoje bei kitose pietų šalyse, sukandę dantis laukia geresnių laikų. „Manufacturing consent, arba liet. sutikimo/pritarimo, gaminimas“, – pasakytų amerikiečių lingvistas ir filosofas Noamas Chomsky (Čomskis). Nors komunikacijos ekspertai ir kritikuoja Vyriausybės viešuosius ryšius, šiai užduočiai atlikti jie yra puikūs. Vos galą su galu suduriantys gyventojai kaip niekuomet taikūs ir nuolankūs. Galbūt tik todėl, kad nesugeba organizuotis, arba todėl, kad jų organizacijų – profsąjungų lyderiai, užuot galvoję apie ekonomikos gelbėjimo alternatyvas, tiesiog džiaugiasi galį atsisėsti prie vieno stalo su premjeru ir kabineto ministrais. R.Rudzkio manymu, artimiausius keletą metų Lietuvos finansų padėtis išliks labai bloga ir šalį paliks dar daugiau gyventojų.

Dauguma gyventojų ekonomikos atsigavimą regi po 2013-ųjų

Lietuvos gyventojai netiki, kad šalies ekonomika atsigaus šiemet, vos 1,7 proc. to tikisi kitąmet, o daugiau nei pusė mano, kad situacija pagerės vėliau nei 2013 metais. Tai parodė portalo delfi.lt užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” balandį atlikta apklausa. Praėjusių metų liepą 5,5 proc. gyventojų teigė, kad ekonomika atsigaus šiemet, tačiau, bėgant mėnesiams, optimizmas menko. Lapkritį taip manančiųjų buvo 4 proc., o šį balandį – 0 procentų. Panašūs nuomonių pokyčiai buvo ir dėl atsigavimo kitais metais. Praėjusią liepą ekonomikos atsigavimą 2011 metais matė 19 proc. apklaustųjų, lapkritį – 9,5 proc., o šį balandį – vos 1,7 procento. Tuo tarpu manančiųjų, kad ūkis atsigaus vėliau nei 2013–aisiais, vis daugėjo. Praėjusią liepą tokių buvo 22,9 proc., lapkritį – 44 proc., šį balandį – 54,1 procento. „Spinter tyrimų” šių metų balandžio 22–29 dienomis atliktame tyrime dalyvavo 1004 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Šaltinis: Delfi, BNS