Dviejų procentų dilema

Dešimtmečio pradžioje paskelbta naujovė, leidžianti piliečiams 2 proc. savo sumokamo gyventojų pajamų mokesčio skirti įvairioms organizacijoms savo nuožiūra. Šią idėją dar 2000–aisiais inicijavo į Koaliciją už filantropiją susibūrusios nevyriausybinės organizacijos, iškėlusios siekį Lietuvoje įdiegti Vengrijos patirtį. Tuomet teigta, kad tai yra žingsnis, paskatinsiantis piliečių savanorišką dalyvavimą visuomeninėje veikloje, žmonių iniciatyvų stiprėjimą, padės mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.

Piliečių ir valstybės investicija

Trečiojo sektoriaus stiprinimas iš tiesų atrodo gera idėja Lietuvoje, kurioje savanoriškai veiklai gyventojai vis dar randa per mažai laiko. Apie niekaip neprasiveržiančią pilietinę galią kasmet kalba Pilietinės visuomenės institutas, darantis tyrimus ir skelbiantis pilietinės galios indeksą. 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio turėjo tapti tarsi piliečių ir valstybės bendra investicija į trečiąjį sektorių, kuri pagerintų ne tik nevyriausybinių organizacijų būklę, bet ir garsintų Lietuvą kaip socialiai atsakingą šalį. Valstybė čia būtų parodžiusi gerą valią grąžindama dalį mokesčių, leisdama piliečiams juos paskirstyti savo nuožiūra, suteikdama mokesčio administravimo paslaugą, kad finansavimas pasiektų viešąją pridėtinę vertę kuriančias žmonių iniciatyvas.

Šiandien 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nuo populiarios vidutinės piliečio atlyginimo sumos – 2 tūkst. litų – sudaro apie 64 litus. Gyventojų pajamų mokestis šiuo metu yra 15 proc. Pavyzdžiui, „Atgimimą“ 2009–aisiais, pildydami 2008–ųjų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, skaitytojai ir gerbėjai parėmė 6842 Lt 44 ct suma.

Skiriama suma išaugo bene dvigubai

Valstybinės mokesčių inspekcijos „Atgimimui“ pateikta statistika byloja: nuo 2004–ųjų savo nuožiūra 2 proc. paramą iš sumokėto GPM skiriančiųjų skaičius išaugo iki daugiau kaip pusės milijono (377 tūkst. buvo paskirstyta 2005–aisiais ir 541 tūkst. 2009–aisiais). Beveik dvigubai išaugo paramos gavėjų skaičius: nuo beveik 9 tūkst. iki 15,5 tūkst. užsiregistravusių paramos gavėjų. Na, ir dvigubai išaugo iš 2 procentų surenkama suma: nuo 36,8 mln. 2004–aisiais iki 72,545 mln., paskirstytos 2009–aisiais.

Sumos nėra tokios jau mažos – nenuostabu, kodėl į šiuos pinigus praėjusių metų lapkritį, kai buvo ieškoma, kaip užkišti „Sodros“ skylę, nukrypo taupančios Vyriausybės dėmesys. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad valdančioji koalicija susitarė, jog 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, skiriamo labdarai, bus sumažinti iki 1 proc. Laikinai nebeleisti gyventojams savo nuožiūra paskirstyti 2 proc. pajamų mokesčio labdarai ir paramai buvo pasiūlę koalicijos partneriai liberalsąjūdiečiai.

Nevyriausybinių organizacijų aktyvistai piktinosi, kad sprendimai priimami su jais nepasitarus ir už akių. Negana to, sakyta, kad liberalsąjūdiečiai, brukę pataisą, savo buhalteriniais biudžeto skylių kamšymo metodais siekia užgniaužti besimezgančios pilietinės visuomenės daigelius. Nors konservatoriai dar bandė raminti nevyriausybines organizacijas, kad net ir per sunkmetį jos gaus ne mažiau nei buvusiais metais – sumažintojo 1 proc. GPM nebūtų leista skirti įstaigoms, gaunančioms biudžetinį finansavimą. Jos ir dabar, nevyriausybininkų teigimu, pasiima didelę dalį įplaukų. Tokiam valdančiųjų žingsniui nevyriausybininkai, o kartu ir biudžetininkai, sėkmingai pasipriešino, tačiau toliau žengti kol kas neskubama.

NVO nenori dalytis su biudžetininkais

Jau keletą metų NVO prašo eliminuoti biudžetininkus iš 2 proc. paramos gavėjų sąrašo. Mat GPM dalis, užuot skatinusi ir stiprinusi piliečių organizacijas, viso labo tapo papildomu uždarbiu mokykloms, darželiams ir ligoninėms, kurios ir taip yra iš biudžeto finansuojamos įstaigos.

Savanoriškas 2 proc. skyrimas kai kur iš tiesų tapo paradoksu, mat mokyklų direktoriai mokytojus, o šie savo ruožtu – tėvelius verste vertė pildyti paramos skyrimo mokyklai formas. Pradžioje mažiau pasidomėjusius ir suprantančius apie naujovę prigrasino išsiaiškinsią, kas skyrė paramą, o kas nuo jos išsisuko – nors tai yra neįmanoma. Vėliau, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, pasitaikė reikalaujančių kaip įrodymą, kad paramos gavėjo statusą turinti organizacija gaus pinigus, pateikti užpildytos paramos teikimo formos kopiją – nors žmogus turi visišką teisę neatskleisti asmens duomenų.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė 2009 metų spalį Seimui išreiškė abejonę, ar pajamų mokesčio dalis, skiriama paramai ir labdarai, atitinka deklaruojamus paramos tikslus, nes trečdalis tokių lėšų atitenka įstaigoms, kurios jau gauna finansavimą iš biudžeto, o labdaros ir paramos fondai gauna tik apie 7 proc. tokių lėšų. Ji teigė: „Tai, kad didžiausią paramos dalį gauna biudžetinės įstaigos, kelia abejonių, ar tokia besiklostanti praktika – skirti paramą biudžetinėms įstaigoms – neydinga ir neiškreipia pačios paramos tikslų.“

Tačiau Vyriausybės, pateikusios išvadą apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, pagal kurią siūloma išbraukti iš paramos gavėjų sąrašo biudžetines įstaigas, išvados nebuvo vienareikšmės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiai pataisai pritartų, o Finansų ministerija – ne. Pasak jos, jei nevyriausybininkai nori pritraukti daugiau lėšų, jie turėtų labiau viešinti savo veiklą. Tuo tarpu dabar galiojanti tvarka, kai piliečiai gali pasirinkti teikti paramą tiek valstybės ar savivaldybių finansuojamai įstaigai, tiek nebiudžetinei organizacijai arba visai paramos neteikti yra gera. „Didesnės sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalies skyrimas įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms turėtų būti siejamas su šių organizacijų tikslų ir veiklos rezultatų viešinimu“, – rašoma Finansų ministerijos, kuri nepritaria sumažinti paramos gavėjų sąrašą, išvadose. Parlamento Biudžeto ir finansų komitetas nevyriausybininkams taip pat nesimpatizavo ir pataisą atmetė. Dar laukia balsavimas Seime.