Europos finansų Armagedoną sapnuoja tik spekuliantai
Pinigus švaistę ir ES melagingą statistiką teikę graikai apnuogino didžiausią Briuselio problemą – iki šiol neturima būdų ir mechanizmų užtikrinti, kad euro zonos narės laikytųsi finansinės disciplinos. Scanpix nuotrauka.
Euras ir euro zona nežlugs. Didžiausi išbandymai laukia ne bendrijos valiutos, o Europos išlaidūnų ir jų kontrolės nesugebančių užtikrinti Briuselio valdininkų.
Gegužės 10–osios naktis įeis į Europos finansų istoriją. Kovodami su sparčiai slenkančiomis valandomis ir grėsmingai artėjančiu Azijos biržų atidarymu, ES finansų ministrai sugebėjo susitarti dėl istorinio 750 milijardų eurų vertės priemonių plano, turinčio stabilizuoti Graikijos krizės pakurstytus finansinius neramumus euro zonoje.
Iki tol neveiklumu Europą kaltinusios rinkos reagavo entuziastingai. Kelias dienas prieš tai į neregėtas žemumas smukęs euras ėmė kilti, o pasaulio biržų indeksai šoko aukštyn ir Tokijuje, ir Londone, ir Vilniuje.
Tiesa, jau kitą dieną, analitikams sudvejojus, ar bus veiksmingas Europos Sąjungos šalių, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) jungtinis planas, per pasaulį nuvilnijo korekcijos banga.
Skubiai reikalingas išėjimo iš euro zonos mechanizmas.
„Šis gelbėjimo planas – tik teorinis pažadas, galimybių rėmai. Realių pinigų, grynųjų, numatytose priemonėse – nedaug. Tai greičiau būdas raminti įsiaudrinusias rinkas ir užkirsti kelią drastiškam euro smukimui. Svyravimus euras atlaikytų, kaip ir bet kokia kita valiuta, tai normalu. Tačiau iš finansinės drausmės nesilaikančios Graikijos pasklidusios blogos tendencijos lėmė, kad euras tapo itin drastiškų spekuliacijų taikiniu”, – sakė „Atgimimo” kalbintas vieno Lietuvos banko analitikas.
Analitiko vertinimu, 750 milijardų eurų planas – būdas euro zonai laimėti laiko, išgyventi sudėtingą laikotarpį pasauliui dar labai aiškiai prisimenant 2008–ųjų pabaigoje drebinusią paniką biržose ir itin nervingai reaguojant į bet kokią blogą naujieną.
Neaiškus mechanizmas
Kaip tiksliai bus įgyvendinamas per vienuolika valandų trukusias ES ministrų derybas sukurptas pagalbos priemonių planas, kol kas iki galo nežinoma. Briuselyje tikimasi, kad veikimo schema bus sukurta per artimiausias dvi savaites. Šiuo metu skelbiama, kad paskolas gausiančios valstybės turėtų mokėti apie 5 procentus sieksiančias palūkanas.
ES Komisija įsipareigojo sukurti 60 milijardų eurų vertės krizinį fondą. Ši suma bus prieinama visoms ES valstybėms, susidūrusioms su „ypatingomis aplinkybėmis“.
Euro zonos narės taip pat suteiks garantijų už 440 milijardų eurų. TVF krizės ištiktoms šalims skirs 220–250 milijardų eurų. Kokias papildomas sąlygas savo skolininkams iškels TVF, kol kas nežinoma. Aišku viena, finansinės disciplinos reikalavimai bus labai griežti.
Prie gelbėjimo priemonių plano prisidėjo ir Europos centrinis bankas (ECB), pažadėjęs antrinėse rinkose supirkti brangiai skolintis priverstų valstybių vertybinius popierius.
Pasak savaitraščio „The Economist“, ECB dalyvavimas šiame pagalbos priemonių plane – esminis, nes ši institucija yra vienintelė pajėgi greitai ir veiksmingai reaguoti, netrukdoma jokių biurokratinių kliūčių.
Graikų požiūris nekito nuo Antikos
Pasak analitikų, popieriuje įspūdingai atrodantis pagalbos priemonių planas realybėje gali ir nepadėti Graikijai išlikti euro zonos nare.
„Ekonomine logika pagrįstos būtinybės steigti minėtą pagalbos priemonių planą nėra. Tai grynai politinis žingsnis, sąlygiškai pigus būdas nuraminti įsisiūbavusias finansų rinkas ir laimėti laiko“, – kalbėjo vieno Lietuvos banko analitikas.
Pasak jo, didelių vilčių, kad Graikija laikysis griežtos finansinės disciplinos, beveik nėra.
Graikijos parlamentas įsipareigojo didinti pridėtinės vertės mokestį, karpyti gausias valstybės tarnautojų privilegijas. Minėtieji įsipareigojimai šalyje akimirksniu sukėlė streikų ir aukų pareikalavusią riaušių bangą.
750 mlrd. eurų vertės gelbėjimo planas – tik teorinis pažadas, galimybių rėmai.
„Pagrindinė problema ne ta, kad Graikija švaistė lėšas ir teikė melagingą statistiką Europos Sąjungai. Graikijoje visiškai kitoks disciplinos suvokimas nei šiaurinėje Europos dalyje ir graikų atsipalaidavęs požiūris į gyvenimą bei įsipareigojimus nesikeitė nuo Antikos laikų. Didžiausia bėda ta, kad ES iki šiol neturi būdų ir mechanizmų užtikrinti, ar euro zonos narės laikosi finansinių įsipareigojimų“, – kalbėjo analitikas.
Pažeidėjus būtina bausti
„Jei Graikija, tarkime, netektų euro ir būtų priversta susigrąžinti savo valiutą, niekam nebūtų blogiau“, – pridūrė analitikas.
Griežtesnė disciplina ir kontrolė euro zonoje tik sustiprintų Europos Sąjungos ekonominį potencialą.
„Skubiai reikalingas mechanizmas, kuris, pradėjus smarkiai viršyti 3 procentų biudžeto deficito ribą, siųstų automatinį įspėjimą euro zonos narei, kad ji gali netekti narystės privilegijuotame klube. Tai, žinoma, labiau teorinis pasvarstymas, kaip toks įspėjimų mechanizmas turi veikti, tačiau jis būtinas“, – „Atgimimui“ sakė analitikas.
Jo vertinimu, svarstymais apie euro žlugimą ir euro zonos krachą realybėje žongliruoja tik spekuliantai.
„Pilietinio karo“ metai
Didžiausias išbandymas Europai artimiausiais metais – ne klausimas išlikti eurui ar ne, o biudžeto deficito šalyse narėse suvaldymas.
Pasak Prancūzijos finansų analitiko Francois–Xaviero Chauchat, griežtus įspėjimo ženklus šiuo metu gauna ne tik Lisabona, Madridas bet ir Paryžius.
„Artimiausią dešimtmetį Europos šalių laukia sudėtingas viešųjų išlaidų karpymo laikotarpis. Tai turės daryti taip pat ir Prancūzija. Graikija prancūzų politikams galėtų būti geriausias įspėjimas“, – Švedijos dienraščiui „Dagens Industri“ kalbėjo F.X.Chauchat.
Pasak jo, daugeliu požiūriu Graikija yra mažesnė Prancūzijos kopija su išpūstu viešuoju sektoriumi ir marksistinėmis visuomenės nuotaikomis.
„Daugelio Europos šalių laukia savotiško „pilietinio karo“ laikotarpis, kai politikai įžvelgs, kad būtina taupyti ir karpyti, o žmonės išeis į gatves. Tačiau protestai bus kartu ir pozityvus ženklas. Jis reikš, jog reformos veikia“, – svarstė F.X. Chauchat.
Vis dėlto apžvalgininkas linkęs tikėti, kad euro zonai dabartinis šaltas dušas turės ir teigiamų padarinių – spaudimas kontroliuoti biudžeto deficitą didės, o 2013 metais esą jau bus galima kalbėti ir apie visos ES ekonomikos augimą.
Estiją – į euro zoną
„Lietuvai svarbu, kad nuspręsdama priimti Estiją į euro zoną Europos Komisija rėmėsi objektyviais kriterijais ir parodė, jog neturi išankstinių nusistatymų vienų ar kitų šalių atžvilgiu“, – sakė Lietuvos eurokomisaras, buvęs finansų ministras Algirdas Šemeta.
Pasak jo, toks EK sprendimas rodo, kad kelias į euro zoną yra atviras ir kitoms Baltijos šalims. Europos Komisija praėjusį trečiadienį rekomendavo Estiją 2011 metais priimti į euro zoną. Estija taptų 17–ąja euro zonos nare ir pirmąja iš Baltijos valstybių, savąją valiutą pakeitusia į bendrąją Europos valiutą.
