Krizės našta – ant sąžiningų ir paprastų žmonių pečių (1)

Dabar – antrasis sunkmečio įveikimo etapas, bet, jei kas ir pasiaukojo dėl Lietuvos ekonomikos, tai buvo ne tie, kurie turi daugiau, o tie, kurie ir taip gyveno prasčiau ar net visai skurdžiai. Paprastas šalies pilietis tempia didesnių mokesčių naštą, bet iš valstybės gauna mažiau ne tik socialinių išmokų, bet ir kitų paslaugų.

Taip mano dauguma ekspertų. Galbūt taip galvoja ir politikai, tačiau bent jų priimami sprendimai rodo ką kita.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius konstatuoja: „Neproporcingai didelė našta kraunama ant mažiausiai uždirbančių ar tvarkingiausių.“

Jo manymu, tai geriausiai atspindi pridėtinės vertės mokestis, kuris vienas pirmųjų padidėjo, kai šalį ištiko krizė. Kaip ir akcizas degalams, kuris labiausiai kirto per paprastų žmonių gyvenimus.

Kova su ekonomine krize jau trunka pusantrų metų, bet tas pasitikėjimo kreditas, suteiktas Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, greitai išseko.

A.Kubilius yra vertinamas gan prastai, nepasitikėjimas juo visuomenėje yra didelis, o pikti ant valdžios žmonės protestuoja kojomis – pernai iš Lietuvos emigravo 35 tūkstančiai darbingų šalies piliečių.

Tuo tarpu Latvijos, išgyvenusios dar didesnį kritimą, premjeras yra tarp populiariausių politikų. A.Kubiliaus gerbėjai juokiasi, kad latviai turi kur pasislėpti – visą kaltę už nepopuliarius sprendimus jie gali suversti Tarptautiniam valiutos fondui, tačiau, kad ir kaip būtų, Lietuvoje pradinio solidarumo nešti visiems kartu sunkmečio naštą ir dar kirpti, pjauti, spaustis ir taip laukti krizės pabaigos liko nedaug.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis, kurio institucija visai neseniai atliko skaičiavimus, iš kurių paaiškėjo, kad dauguma Lietuvos gyventojų išvis nemoka mokesčių ir gyvena iš socialinių pašalpų, sako, kad visuomenės ir valdžios susikalbėjimo taip ir nėra.

„Prasideda antras sunkmečio suvaldymo etapas, o vis nerandame sprendimo, kuris tenkintų visą visuomenę. Atsakymas yra toks. Todėl, kad reformų centre nėra žmogaus, nėra piliečio. Viskas, kas yra daroma, yra daroma per priemones. Kažkoks biudžetas, kažkokie politiniai įsipareigojimai, kriterijus vykdyti vieną ar kitą priemonę, keisti, mažinti ar tobulinti“, – sako ekspertas. Jo teigimu, Lietuva nesugebėjo pasiremti dar prieš porą metų Europos Komisijos parengtimis rekomendacijomis, kuriose kalbama, kad yra tik du būdai, kaip įveikti krizę. „Tai yra kartų, regionų solidarumas. Ir – darbo vietos. O toliau jau daryk ką nori. Tai svarbu, kad nesupriešintum dirbančio žmogaus su nedirbančiu, pensininko – su jaunimu. Mums tie prioritetai buvo nesvarbūs, mums svarbiau buvo subalansuoti biudžetą.“

Sutariama dėl karpymų

Paklaustas, kiek ketinama sutaupyti iš socialinio sektoriaus, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sako, kad, įgyvendinus visas nuostatas, jei visos, kurios yra siūlomos, bus priimtos, finansinis efektas siektų apie 700 milijonų Lt. Pridėjus valstybės tarnautojų atlyginimų įšaldymą dar metams, efektas siektų ir milijardą.

Štai tokį sprendimą – taupyti socialinio sektoriaus sąskaita – sugebėjo priimti ši valdančioji koalicija, kol kas iš esmės Liberalų sąjūdžio iniciatyva, nesiūlanti biudžeto deficito kamšyti naujų ar didesnių senųjų mokesčių sąskaita. Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis sako, kad, nors finansų ministrė ir premjeras nuolat kalba apie naujus mokesčius, koalicijos sprendimas yra taupyti: „Tai, kad vienas ar kitas pareigūnas kažką sako, tai nereiškia, kad čia yra koalicijos sprendimas. Koalicijos laikysena yra aiški – dabar jokie mokesčiai negali didėti.“

Nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių esą kol kas nepalaiminsianti ir šalies vadovė.

O socialinės apsaugos ir darbo ministras pasiduoda – dabar jis kalba, kad antrą kartą per šį sektorių reikia kirsti. Dar kartą galbūt kelti mokesčius arba įvesti naujus reikia dėl to, kad niekas negalėjo prognozuoti euro krizės Graikijoje ir kitur Pietų Europoje.

„Sunkmetis – kaip tik toks laikas. Lietuva turi atsakingai žiūrėti į ateitį, nepalikti skolų vaikams, turėti perspektyvą kaip valstybė, kad būtų konkurentiška ir kad žmonės neemigruotų. Pernai turbūt niekas negalėjo įsivaizduoti, kad Graikijoje, Ispanijoje susiklostys tokia padėtis, kaip dabar“, – sako ministras.

Seni politikų triukai – sprendimams visuomet rasti geriausią paaiškinimą, nesvarbu, kad prieš metus ar pusmetį jie buvo visiškai kitokie.

Tad paskutiniosios nelygioje kovoje su biudžeto karpymais krito motinystės išmokos ir valstybinės pensijos našlaičiams. Vyriausybė ir toliau siūlo susirgusiems žmonėms iš „Sodros“ mokėti mažesnę ligos pašalpą. Pernai priimtame įstatyme buvo numatyta, kad šis sumažinimas galios laikinai – iki šių metų pabaigos, tačiau dabar Vyriausybė siūlo jį pratęsti neribotam laikui.

Motinystės išmokos net ir geriausiais laikais buvo kritikuojamos kaip pernelyg dosnios ir neadekvačios šalies ekonominei padėčiai, tačiau per sunkmetį, išplitus nedarbui, jaunoms šeimoms neretai jos buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Jos gal ir padės kiek sutaupyti valstybės lėšų, tačiau našlaičių pensijos – katino ašaros. Taip mano ekonomistas Romas Lazutka, tvirtinantis, kad visas socialinis sektorius jau nebeturi ką paaukoti ant krizės laužo – skurdus žmogus gali atiduoti nebent paskutinius savo apatinius.

„Kalbama apie našlaičių dvigubas pensijas iš „Sodros“ ir valstybinio biudžeto, kad vieną pasirinktų, bet kiek tų našlaičių yra? Ir ar juos čia reikėtų skriausti? Yra valstybės pensijos, mokamos dvigubos ir daug didesniam gyventojų sluoksniui, bet jie turi galią“, – sako R.Lazutka. Jis nesupranta, kodėl ne visiems valstybinių pensijų gavėjams, o tik našlaičiams reikia pasirinkti. „Tarkime, tie vadinamieji pareigūnai gauna ir iš biudžeto, ir iš „Sodros“. Apie juos pakalbama, bet pajudinti yra sunku, nes jie turi galią ir prieštarauja. Ir jiems pasakyti, kad jie turi turėti tik vieną, bus sunku, o smulkioms grupelėms bus galima apkarpyti“, – mano R.Lazutka. Jo teigimu, nebėra ką atimti ir iš sveikatos apsaugos, švietimo sistemos – ten jau ir taip daug reikia prisidėti asmeninėmis lėšomis. Tai verčia daugybę žmonių ir šeimų užsirašyti į eilę socialinėms pašalpoms gauti.

Ekspertai liūdnai juokiasi – tie, kurie dar pavelka didesnius mokesčius, dairosi į užsienį, o tie, kurie jau nepavelka – rizikuodami dirba šešėlyje. Sunkmetis ir didesni mokesčiai šešėlio ekonomiką išplėtė, o kalbos jį mažinti yra kol kas panašesnės į karštos bulvės mėtymą tarp institucijų.

Štai tau ir Europos Komisijos rekomenduotas solidarumas.

Turi mokėti turtingesni

Romas Lazutka atvirai sako manantis, kad nepagrįstai didelę krizės naštą šiuo metu Lietuvoje tempia tie, kurie arba nieko neturi, arba turi minimaliai. „Reikia vieną dieną padėti visas gyventojų pajamas ant stalo ir matytume, kad vis dėlto pajamų nelygybė yra gana didelė. Reikia nukreipti žvilgsnį ir apmokestinti tuos, kurie yra pajėgūs mokėti.“ Toks eksperto siūlymas kraupina liberalus, manančius, kad dar didesni mokesčiai išvarys paskutinius entuziastus, kurie dar nori kurti darbo vietas ir mato šioje ašarų pakalnėje prasmę.

Vis dėlto net ir tarp kitų pažiūrų ekspertų vyrauja nuomonė, kad solidarumo egzamino šita Vyriausybė neišlaikė.

„A.Kubiliaus Vyriausybė stengėsi išbalansuoti, ir tikrai daugiau uždirbančiųjų algos buvo proporcingai daugiau sumažintos negu mažiau uždirbančiųjų. Bet čia ji pasiekė tokią uolą. Ir ta uola, jei mes galėtume sakyti, yra jau pasiturintys lietuviai, kurie priešinasi bet kokiems socialiai teisingiems mokesčiams“, – sako politikos apžvalgininkas K. Girnius. „Priešinamasi nekilnojamojo turto mokesčiams, progresiniams mokesčiams, kurie yra visur kitur pasaulyje. Ir jų baimė yra ta, kad, vieną kartą įvedus tuos mokesčius, net ir kuklia forma, juos įmanoma didinti. Manau, kad iki pat galo bus kovojama, ir savanaudiškai kovojama, nors tokiais mokesčiais kitose šalyse yra išlyginama socialinė našta.“

Kita vertus, jei nekilnojamojo turto mokestis ar automobilių mokestis bus įvedami tik kaip dar vienas būdas mažinti biudžeto deficitą, jis gali tapti tiek pat solidarus, tiek ir dar labiau prispaudžiantis tuos, kurie mažiausia turi. Nelygu formulė. Anot R.Lazutkos, jei papildomas mokestis už automobilį atims iš smulkaus ūkininko priemonę nuvežti į turgų savo užaugintus agurkus, tai dar vienas žmogus tiesiog taps socialinės paramos prašytoju, o ne savo algą, kad ir menką, užsidirbančiu asmeniu.