Milijonai verslininkų nedžiugina

Nuo kovo mėnesio valdžia per Ekonomikos skatinimo plane numatytas priemones Lietuvos įmonėms mažų paskolų pavidalu lengvatinėmis sąlygomis išskolino 90 mln. litų.

Europos investicinis fondas (EIF) atsirinko keturis bankus, per kuriuos šalies verslui užtikrinama dar 344 mln. eurų tokių paskoloms. Pirmieji pinigai verslininkus pasieks per SEB banką. Galutinio susitarimo tarp šio atstovų ir EIF tikimasi artimiausiu metu. 50 procentų paskolos sumos suteiks EIF, 50 – bankas.

Skolintis verslas neskubės

Verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas sakosi nesąs šalininkas teiginių, kad Vyriausybė turėtų didinti vartojimą, mažinti mokesčius. „Tai nėra panacėja nuo visų bėdų. Dar prieš pusmetį pavyzdžiu buvo rodoma Lenkija. Matome, kas ten vyksta dabar. Lenkijoje dabar gali būti dar blogiau, nes jie neįvertino zloto nuvertėjimo neigiamų padarinių, biudžeto deficito augimo. Lietuvoje biudžeto subalansavimas daugiau ar mažiau pavyko”, – sako D.Arlauskas.

Anot D.Arlausko, galima kalbėti apie mokestinės aplinkos tobulinimą, vis dėlto pagalbos schemos, verslo aplinkos kūrimas smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) gerokai svarbiau.

Šioje srityje, D.Arlausko įsitikinimu, Lietuvoje reikėtų nuveikti kur kas daugiau.

Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovo, paskolas su valstybės garantija bankai teikia, tačiau verslas neskuba ir neskubės skolintis.

„Pinigai vis dar yra brangūs. Net su daliniu palūkanų kompensavimu 6–7 procentai yra per brangu“, – sako D.Arlauskas. Mažas ir vidutines įmones esą stabdo ir reikalavimas turėti savo garantą dvidešimčiai procentų imamos paskolos dalies.

„Bankai įmonių balansuose dažnai neranda to 20 procentų likvidaus turto. Turtas yra tiek nuvertėjęs, kad jo nebeužtenka“, – kliūtis SVV vardija D.Arlauskas.

Pasigedo refinansavimo

Anot Verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus, verslininkų padėtį puikiai atskleidžia vieno Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje, įsikūrusio restorano savininkų padėtis. 60–mečių verslininkų pora bankui užstatė ir butą, ir sodą, o ėmus trūkti apyvartinių lėšų atsidūrė aklavietėje.

„Bankas daugiau nebeskolina, nes jam šiuo metu visiškai nerūpi, kad klientų srautas sumažėjo dėl sunkmečio, o restoranas kaip stovėjo, taip ir stovi išskirtinėje vietoje, tad verslo sunkumai greičiausiai laikini. Verslininkai juokauja, kad jiems liko tik užstatyti organus“, – pasakojo D.Arlauskas.

„Jei bankas minimą restoraną parduotų, nauji savininkai galėtų vykdyti tą pačią veiklą, gavę naujų paskolų ir turėdami nepriekaištingą skolinimosi istoriją. Štai kur didžiausia bėda“, – priduria jis.

D.Arlausko nuomone, Vyriausybė turėtų kuo skubiau ieškoti galimybės refinansuoti paskolas.

„Išgirtos pagalbos schemos kol kas neveikia. Suraskite mechanizmą refinansuoti paskolas. Įmonės gali tikėtis kredito, jei iki praėjusių metų liepos mėnesio neturėjo sunkumų. Lyg ir logiška. Bet ir labai pelningos įmonės gali turėti sunkumų. Apie refinansavimą reikėjo galvoti iš karto“, – teigia D.Arlauskas.

D.Arlauskas nėra linkęs sutikti su nuomone, kad galbūt daugeliui paskolų laiku nesugebančių atiduoti verslų nelemta išlikti konkurencinėje kovoje, tad neverta teikti jiems finansinę paramą.

„Daug verslininkų labai sėkmingai vykdo savo verslą, bet, neturėdami galimybės refinansuoti senų paskolų, šiandien jie pakibę. Lengvatines paskolas iš bankų gali šiuo metu pasiimti tie, kurie ir taip išgyventų“, – įsitikinęs D.Arlauskas.

Paskolos – 440 įmonėms

Ūkio ministro patarėjas Daumantas Lapinskas atmeta verslininkų atstovų kritiką, neva pagalbos mechanizmai verslui neveikia.

Pasak jo, skaičiai iškalbingesni – paskolos lengvatinėmis sąlygomis nuo šių metų pavasario jau suteiktos 440 įmonėms. Per įvairias programas veikia palūkanų kompensavimo mechanizmas, valstybės garantijų besiskolinančioms įmonėms sistema.

Anot D.Lapinsko, jei valstybė refinansuotų verslininkų įsipareigojimus bankams, tai būtų pagalba bankams, o ne verslui.

„Refinansuoti blogų paskolų tame pačiame banke mes negalime. Tačiau įmonės turi galimybę tartis dėl lengvatinės paskolos kitame banke. Tad refinansavimas „de facto“ vyksta“, – kalbėjo ūkio ministro patarėjas.

Pasak D.Lapinsko, verslininkai ir bankininkai į kreditavimo procesą turėtų pasižiūrėti kūrybiškiau.

Saugiklių būtinybė

Ūkio banko Kredito tarnybos vadovas Mindaugas Pašvenskas nėra linkęs sutikti, kad valstybės vykdomoms verslo skatinimo programoms trukdo bankai, o bankininkų susidėti saugikliai – neįveikiama kliūtis verslui.

„Nėra viskas taip paprasta. Prieš paleisdami bet kokį mechanizmą, inžinieriai jį bando ir šalina trūkumus. Paleisdami mechanizmus finansinei ir verslo mašinai išjudinti laiko bandymams ir klaidų taisymui neturėjome – kaip pradėjome bemaž prieš metus dirbti padidinto užimtumo sąlygomis, taip ir dabar dirbame. Nuolatinis darbas su klientais ir yra bankų saugiklis. Visa kita gali būti vadinami pramanais tų, kurie realiai nesusiduria su padėtimi. Arba patys sau netaiko jokių saugiklių. Tada, žinoma, juos turi sudėti kiti“, – kalbėjo M.Pašvenskas.

Rugsėjo viduryje paskelbta, jog Ūkio ir Šiaulių bankams teks sumokėti baudas už mažų kreditų smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms neišskolinimą per nurodytą terminą.

Pagal finansinę priemonę „Maži kreditai – 1 etapas“ Ūkio banko teikiamiems mažiems kreditams buvo skirta iki 10 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, Šiaulių banko – iki 8 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Ūkio bankas prie priemonės finansavimo prideda 25 proc. savo lėšų, Šiaulių bankas – 20 proc.

Pasak D.Pašvensko, šiuo metu Ūkio bankas yra pasirengęs suteikti 20 milijonų litų lengvatinių paskolų.

„Drąsu kaltinti vėlavimu tuos, kurie veikia nelaikydami savo rankose chronometro. Užtruko dokumentų tvarkymas, be to, labai daug laiko skyrėme silpnai parengtoms paraiškoms analizuoti. Jų atmesti negalėjome, prašyti turi teisę visi, tačiau kaip paruošti, kaip atitikti reikalavimus – nežinojo daugelis“, – sakė D.Pašvenskas.

Idėjų dar ieškoma

Pasak bankininko, verslininkų, pasirengusių paimti, investuoti bei sugrąžinti į rinką paskolų forma ateinančias lėšas yra, bet ne tiek, kiek tikėtasi.

„Pasirengusiųjų yra, bet kad būtume sulaukę idėjų tvano – nepasakysi. Patys nagrinėjame, kur čia šuo pakastas. Juk pamenate neseniai skelbtą apklausą, kuri parodė, kad dauguma jaunų žmonių nori ne individualios veiklos imtis, bet dirbti valdiškoje tarnyboje. Ką čia ir bepridursi”, – kalbėjo Ūkio banko atstovas.

Į klausimą, ko Lietuvoje trūksta – pinigų ar gerų idėjų, bankininkas turėjo ne itin optimistinį atsakymą: „Jei vietoj žodelio „ar” įrašytumėte „arba”, klausimas skambėtų linksmiau, tačiau situacijos nepakeistų: pinigų yra, o idėjų… ieškome”.