Monopolininkas mirė, tegyvuoja rinka

Paskutinę praėjusių metų dieną, valandą iki vidurnakčio, buvo sustabdytas antrasis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktorius ir šitaip galutinai nutraukta elektrinės, iki tol gaminusios net 80 proc. Lietuvai reikalingos energijos, veikla. Šiemet elektros energija mums, eiliniams vartotojams, kainuoja net 10 centų brangiau nei pernai. Vidutinio dydžio šeimai tai reiškia apie 250 litų papildomų išlaidų kasmet. Išlaidų, kurios nepagerins gyvenimo kokybės, o tik leis išlaikyti esamą. Ir nors pigios elektros energijos nebeturime jau dabar, IAE išmontavimas iki 2030–ųjų dar pareikalaus milžiniškų lėšų.

Vis dėlto ekspertai teigia, kad IAE uždarymas buvo nors ir nemaloni, tačiau neišvengiama stojimo į ES sąlyga. Lietuva, kaip ir kitos šalys narės, prisiėmusios panašius įsipareigojimus, anot Prezidentės patarėjo Nerijaus Udrėno, iš ES sulaukė „finansinės paramos šių jėgainių uždarymui bei sanglaudai ir plėtrai”. Atsisakę energijos monopolininko, mes dar ir laimėjome, nes atsirado galimybė Lietuvoje turėti energijos rinką, kuri ilgainiui turėtų būti naudinga vartotojams. Vis dėlto bent kol kas rinkoje konkurencija menka. „Iš tikrųjų liko tik Lietuvos gamintojai ir importas iš Rusijos”, Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje antradienį sakė bendrovės „Inter RAO Lietuva“, importuojančios elektrą iš Rusijos, valdybos narys Vidas Čebatariūnas.

Tapome priklausomi nuo Rusijos

Kalbant apie elektros energiją Lietuvoje, neišvengiami yra ne tik ekonominiai, bet ir energetinio saugumo klausimai. „Uždarę elektrinę tapome visiškai priklausomi nuo Rusijos. Čia net nėra diskusijos“,– teigia politikos mokslų daktaras Tomas Janeliūnas. Arba perkame pigią rusišką elektros energiją, arba perkame gamtinius išteklius ir gaminamės energiją patys, tačiau priklausomybės neišvengiame. Kol kas bandoma išlaikyti saugumo ir kainos balansą, dalį reikalingos elektros energijos gaminantis Lietuvoje, o likusią importuojant. 2010–aisiais planuojamas Lietuvos elektros energijos poreikis yra apie 9,1 mlrd. kilovatvalandžių (kWh). Numatyta, kad iki 3 mlrd. kWh kitąmet pagamins Lietuvos elektrinė, 0,35 mlrd. kWh – atsinaujinantys šaltiniai (hidroelektrinės, vėjo jėgainės), iki 1,15 mlrd. kWh – šalies šiluminės elektrinės. Likusius 35 proc. elektros energijos šalis rinkos sąlygomis pirks iš šalių kaimynių.

Anot Prezidentės patarėjo Nerijaus Udrėno, jau vien dėl energetinio saugumo mes negalime sau leisti neplėtoti elektros energetikos Lietuvoje. Nors vietinė energija šiuo metu yra brangesnė nei importuojama, tačiau atsisakyti jos negalima, jei norime išlaikyti tiekimo stabilumą arba jeigu kartais sutriktų tiekimas iš šalių kaimynių. Akivaizdu, kad padėtį komplikuoja tai, kad net trečdalį šalies elektros poreikio patenkina „Lietuvos elektrinė”, deginanti rusiškas dujas ir vietinį mazutą. Tačiau Lietuva, politikų teigimu, yra pasirengusi kritiniam atvejui. BNS praneša, kad, nutrūkus elektros importui iš Rusijos ar Baltarusijos, Baltijos šalys galėtų išgyventi neribotą laiką, bet su sąlyga, kad kartu nenutrūktų ir dujų tiekimas. Netgi ir nutrūkus dujų tiekimui Baltijos šalys kurį laiką galėtų gyventi iš kritiniam atvejui sukauptų mazuto rezervų.

Neišnaudota galimybė geriau pasirengti

„Atgimimo“ kalbintas TSPMI dėstytojas T.Janeliūnas teigia, kad IAE uždarymui nebuvo tinkamai pasirengta. „Nors įstoję į ES ir neturėjome kito pasirinkimo, kaip uždaryti IAE, tačiau tikrai turėjome galimybę geriau pasirengti uždarymui.” Anot pašnekovo, pasiruošti buvo galima, bent jau didinant vidinius išteklius, energijos diversifikaciją. Lietuvoje, anot jo, nėra pakankamai investuojama į alternatyvią energetiką, biomasės, vėjo, kitų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Mūsų šalis šiuo atžvilgiu atsilieka net nuo latvių ir estų.

Energetikos ministro patarėjo Kęstučio Jauniškio teigimu, elektros sektoriuje diversifikacija – tai visų pirma „naujos atominės elektrinės, elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba, didesnis atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimas“. „Atgimimas“ teiravosi T.Janeliūno, kokioje stadijoje šiuo metu yra šios valdžios minimos diversifikacijos alternatyvos. Anot eksperto, planai statyti elektros energijos jungtį su Švedija yra gana realūs ir „ši jungtis turėtų atsirasti greičiau nei kita planuojama jungtis su Lenkija“. Pašnekovo teigimu, kitos jungties statyba nejuda, mat lenkai yra suinteresuoti galimybe gauti pigios elektros energijos iš dar tik planuose esančios naujos atominės elektrinės. „Kol neaišku, kas investuos į naujos elektrinės statybas, kokio pajėgumo ji bus, tol šie planai stringa”, – sako T.Janeliūnas.

Deda viltis į rinką

„Būtent dėl to, kad nebuvo elektros rinkos, nebuvo pakankamai investuojama į naujus ir alternatyvius energijos šaltinius. Pastatę energetinius tiltus, pasiektume realią energetinę nepriklausomybę, o vartotojai – mažesnes kainas, suformuotas konkurencijos, o ne monopolijų“, – teigia N.Udrėnas. Jam antrina ir Energetikos ministerija – „Ignalinos AE buvo monopolininkas, kuris neleido kurti rinkos, nes gamino pačią pigiausią elektrą. Tačiau galutiniai vartotojai tokio privalumo beveik nejuto, nes už elektrą mokėjo aukštą kainą, o kiti rinkos dalyviai negalėjo lemti elektros kainos“.

Anot K.Jauniškio, „elektros birža pradėjo veikti sėkmingai. Džiugu, kad biržos prekyboje itin aktyviai dalyvauja Estijos ir Latvijos kompanijos. Taigi atsiranda konkurencija, labai aiškios verslo taisyklės, o kartu ir skaidrumas“. Įdomu, kad tą pačią dieną žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad biržoje šiuo metu galima įsigyti tik lietuviškos arba rusiškos elektros energijos. Pasak Prezidentės patarėjo N.Udrėno, „abu teiginiai gali būti teisingi priklausomai nuo dienos. Kiekvieną dieną prekybos srautai yra skirtingi reaguojant į paklausą ir pasiūlą visame regione. Pastarosiomis dienomis atšalus orams Skandinavijoje, ten elektros poreikis išaugo. Nuslūgus temperatūrai, o išliekant gausiems krituliams ir esant srauniai Dauguvai, vėl tikėtina, kad elektra iš Latvijos bus vyraujanti“.

Prisirišimas gali būti pavojingas

Nors elektros energijos biržoje prekiaujama Lietuvos, Latvijos, Estijos, Skandinavijos, Rusijos, Baltarusijos gamintojų elektra bei planuojama prekiauti ukrainietiška, tačiau kol kas daugiausia perkama rusiškos energijos. T.Janeliūno teigimu, Rusija gali kurį laiką dempinguoti savo elektros energiją, siekdama išstumti kitus rinkos žaidėjus ir prisirišti Lietuvą. Pripratimas prie sąlygiškai pigesnės rusiškos energijos gali būti labai pavojingas, nes sumažintų vietinių gamintojų ir strateginių investuotojų motyvaciją, pabrėžia politikos mokslų daktaras. Pasak N.Udrėno, Lietuvai dabar labai svarbi ES parama stiprinant energetikos infrastruktūrą. Šiuo metu yra pateikta 175 mln. eurų paraiška iš dalies finansuoti „NordBalt“ elektros jungties su Švedija statybai, sako Prezidentės patarėjas. Tik Baltijos regiono energetikos rinkos susiejimas su kitomis ES šalimis padėtų išvengti priklausomybės nuo Rusijos.