Nedarbą tik darbu įveiksi
Bedarbiai vyrai, rytais besibūriuojantys kavinėse – įprastas vaizdas Pietų Europoje.
Europa ir visas pasaulis ieško būdų, kaip įveikti struktūrinį kapitalizmo trūkumą – nedarbą. Tačiau kol kas, atrodo, nėra jokio kito tikro būdo darbo vietoms kurti, tik sparčiau auganti ekonomika. O bendras šalies ūkio augimas – darbščių ir iniciatyvių jos žmonių rankose.
„Nedarbas yra viena greičiausiai augančių pasaulio baimių“, – skelbia BBC „World Service“ užsakyta apklausa „Pasaulis kalba“. Dvidešimt trijose šalyse vykdytame tyrime 11 000 žmonių buvo klausiami, apie kokias problemas jie kalbasi su šeima, draugais ir kolegomis. Rezultatai iškalbingi – respondentai nedarbą minėjo šešis kartus dažniau nei 2009–aisiais, kai jis buvo vykdytas pirmą kartą. Korupcija ir skurdas vis dar yra opiausi klausimai, tačiau ekonomikos sunkmetis paveikė daugelį šalių ir paliko be darbo daugiau kaip 16 mln. žmonių vien euro zonos šalyse. Čia nedarbo skaičiai viršijo 10 proc. Tai yra laikoma aukštu nedarbo lygiu.
Specialistai nedarbo lygį vertina kaip vieną svarbiausių ekonomikos „sveikatos” rodiklių. Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties, orumo pagrindas. Nedarbas gimdo daugybę psichologinių ir socialinių problemų. Taip pat ir politinius neramumus, nuvilnijusius per visą pasaulį 2011 metais, iš esmės sukėlė socialinė neteisybė bei išaugęs nedarbas, ypač tarp jaunų žmonių. Arabų pavasario revoliucijos Šiaurės Afrikoje kilo, kai darbo negalintis susirasti jaunimas išėjo į gatves. Vėliau per Vakarų pasaulį nubangavęs „Occupy“ judėjimas taip pat siekė atkreipti dėmesį į ekonominę ir socialinę nelygybę.
Krizės krečiamoje Ispanijoje nedarbo mažinimas buvo pagrindinis „Occupy“ reikalavimas. Čia apie nedarbą su artimaisiais teigia kalbantys 54 proc. respondentų – trečdaliu daugiau nei prieš metus. Ispanija atsidūrė euro krizės centre, o 40 proc. viršijantis jaunų bedarbių skaičius čia – vienas aukščiausių.
Darbo vietų kūrimas užtruks
Lietuvoje trečiąjį 2011 m. ketvirtį nedarbo lygis siekė 14,8 procento – keturiais procentais mažiau nei pernai, bet vis dar gana daug. Į šiuos skaičius neįeina dešimtys tūkstančių lietuvių, kurie emigravo. Nors Europos mastu esame tarp dvylikos šalių, kuriose šiemet nedarbas mažėjo, bet kol kas nuo jos vis dar smarkiai atsiliekame ir esame lentelių apačioje – Lietuvą „lenkia“ tik Latvija, Graikija ir Ispanija. Šiuo metu nedarbo lygis yra beveik tris kartus aukštesnis nei prieš sunkmetį.
Tiesa, yra ir teigiamų ženklų. Oficialiais duomenimis, laisvų darbo vietų daugėja, dažniau skelbiami konkursai į įvairias vietas. Tačiau įmonių vadovai vis dar elgiasi atsargiai ir bando suprasti, kokios prognozė laukia šalies ekonomikos.
Jaunimo nedarbas – ypač skaudus
Sunkumai ieškant darbo ypač pakerta kojas jauniems, darbo patirties dar neturintiems žmonėms. Europos Komisija šią savaitę paragino ES šalių vyriausybes atkreipti didesnį dėmesį į jaunimo užimtumą ir geriau išnaudoti Europos socialinį fondą, kuriame projektams skirtų ir nepanaudotų lėšų vis dar tebėra 30 mlrd. eurų.
Įmonių vadovai vis dar elgiasi atsargiai ir bando suprasti, kokios prognozė laukia Lietuvos ekonomikos.
„Eurostato“ duomenimis, jaunimo iki 25 m. nedarbas ES siekė 21 proc., o Lietuvoje nedirba kas trečias jaunas žmogus (34,4 proc.). Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD), jaunimo nedarbas dramatiškai kilo tiek pernai, tiek užpernai – ir ateinančiais metais didelių teigiamų pokyčių nesitikima. „Jaunimo nedarbas yra rimtas klausimas, kurį vyriausybės turėtų spręsti nedelsdamos“, – teigia Glenda Quintini, OECD ekonomistė. Vien per ekonomikos krizę vyriausybėms apkarpius biudžetus, be darbo liko maždaug 25 milijonai ES gyventojų.
Jeffas Jeorresas (Džefas Džioresas), įdarbinimo agentūros „Manpower“ vadovas, tvirtina, kad daugelis kompanijų renkasi labiau patyrusius darbuotojus. „Kompanijos ieško darbuotojų, galinčių produktyviai dirbti nuo pat pirmos minutės naujame darbe, – aiškina J.Jeorres. – Ir tai yra kliūtis jaunimui, turinčiam puikų išsilavinimą ir norinčiam dirbti. Panašiai yra ir tarp vyresnės kartos žmonių.“ Pasak įdarbinimo specialistų, per ekonominį sąstingį neapsimoka investuoti mokant jaunimą, nes yra pakankamai darbo ieškančių patyrusių specialistų.
Uždirbti neišvažiuojant
Rašytojas Markas Tvenas yra pasakęs: „Nėra liūdnesnio vaizdo nei jaunas pesimistas.“ Nerasdami darbo tėvynėje ne tik lietuviai, bet ir kiti jauni europiečiai yra linkę nepasiduoti pesimizmui, o ieškoti darbo svetur. „Galvoju, kodėl žmonės nepasinaudoja galimybe dažniau kraustytis į užsienį. Juk jei nepatiks, visuomet galima grįžti“, – teigia Colinas Smithas (Kolinas Smitas), draudimo fondo „Orchard Capital Partners Limited“ vadovo patarėjas Honkonge. C.Smithas, kaip ir daugybė kitų aukštos kvalifikacijos specialistų, pasinaudojo tarptautinio perkėlimo galimybe, kai kompanijos samdo darbuotojus iš kitų šalių arba perkelia specialistą iš vieno filialo į kitą.
Nėra liūdnesnio vaizdo nei jaunas pesimistas.
Tiesa, nebūtina išvykti iš šalies norint užsidirbti iš migracijos. Perkraustymu besiverčiančios kompanijos, veikiančios ir Lietuvoje, padeda susitvarkyti vizas, darbo leidimus, padeda persikraustyti bei konsultuoja iškylančiais praktiniais klausimais. „Yra maždaug 200 punktų sąrašas, ką reikia padaryti norint persikelti į kitą šalį“, – teigia Duarte Ramosas, keletą kartų perkėlęs savo verslą ir šiuo metu įsikūręs Bogotoje, Kolumbijoje. Jis pabrėžia, kad kraustantis nepaprastai svarbu suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, pasirūpinti savo šeima.
Ekonominis nuosmukis pristabdė mobilumą, nes darbuotojų įsivežimas iš kitur yra brangus – ypač aukštos kvalifikacijos specialistų. Negana to, kai kurios šalys sugriežtino darbo leidimų išdavimus, taip siekdamos išsaugoti darbo vietas savo šalies gyventojams. Tačiau vis daugiau žmonių atranda galimybių užsienyje ir naudojasi Europos Sąjungos teikiamais privalumais.
Lietuva – tarp praktikos pirmūnių
Žvelgiant į augantį jaunimo nedarbą, ne tik Lietuvoje, bet ir kitur Europoje vis garsiau prabylama apie būtinybę gerinti mokslo sistemą ir nenuvertinti profesinio mokymo. Vieni skatina daugiau dėmesio kreipti į profesines mokyklas, kiti – universitetines studijas daryti tikslingesnes, apskaičiuoti, kokių specialistų labiausiai reikia. Dar kiti bando tikinti darbdavius, kad žmogus, turintis išsilavinimą ir kūrybiškai mąstantis, gali būti vertingas darbuotojas.
Europos Komisija ieško naujų būdų, kaip suteikti daugiau galimybių jaunimui, ir šią savaitę paskelbė apie naują iniciatyvą, kuria kreips papildomą dėmesį (ir papildomų lėšų) jaunimo užimtumui. Idėjiniu modeliu tapo vokiška stažuočių sistema, kai jaunas specialistas kelerius metus yra mokomas kompanijoje – už tai jam mokama – ir vėliau turi galimybę pasilikti ten dirbti. „Mes privalome turėti įvairių įgūdžių“, – kalbėjo Androuilla Vassiliou, Europos komisarė jaunimo reikalams. Šešiose ES šalyse dauguma jaunimo yra atlikę bent vieną praktiką: Estijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Liuksemburge ir Lietuvoje (55 proc.). Tiesa, dažniausiai tokios stažuotės nėra mokamos, bet jos suteikia papildomų įgūdžių, žinių ir ryšių. Alternatyva tampa savanorystė ar papildomos studijos.
Neišnaudoti milijardai
Europos Komisija šią savaitę ragino ES šalių vyriausybes atkreipti didesnį dėmesį į jaunimo užimtumą ir geriau išnaudoti Europos socialinį fondą, kuriame projektams skirtų ir nepanaudotų lėšų vis dar tebėra 30 mlrd. eurų.
Mažiausias jaunimo nedarbas 2011 m. sausio mėn. užfiksuotas Olandijoje (7,8 proc.), Austrijoje (8,0 proc.) ir Vokietijoje (8,3 proc.), o didžiausias – Ispanijoje (43,1 proc.), Slovakijoje (37,7 proc.) ir Lietuvoje (34,4 proc.).
