Pasaulio banko prognozė: nuosmukis tęsiasi

Ataskaitoje konstatuojama, kad ES10 šalys yra recesijos glėbyje. Ekonominis aktyvumas šiemet sumažės 3 procentais ir laikysis ties nuliniu procentu kitąmet. Nedarbas padidės nuo 6,5 procento 2008–aisiais iki 10,4 proc. 2010–aisiais arba nuo 3 mln. iki 5 mln. žmonių. Regionas patyrė du smūgius: nuo recesijos turtingose šalyse, kuri skaudžiai sumažino ES10 šalių eksporto poreikį, ir nuo visuotinės finansų krizės, kuri sumažino kapitalo įplaukas ir taip sumažino vidaus paklausą.

Šie du smūgiai sukėlė staigų ekonomikos smukimą ir ne mažiau staigaus nedarbo padidėjimą, nes regionas prekyba, kapitalu ir darbo rinka yra labai susijęs su Europos Sąjungos ir pasaulio ekonomika. Krizei smogus visam regionui, kai kurioms šalims jos poveikis yra skirtingas dėl dviejų priežasčių: šalies makroekonominio disbalanso, buvusio krizės pradžioje – šalys, kuriose disbalansas yra didelis, patyrė didžiausią nuosmukį; ir prekybos, kapitalo ir darbo jėgos rinkos integracijos laipsnio.

Pirma, globalinių išlaidų gamybos priemonėms ir ilgalaikio naudojimo prekėms sumažėjimas paveikė pramonės gaminių eksportą, tokių kaip automobiliai ir elektronika. Netgi vidaus valiutų nuvertėjimas nuo 5 iki 30 procentų, prasidėjęs 2008–ųjų rugsėjį Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, negalėjo išgelbėti eksporto smukimo.

Antra, po aukšto pelningumo metų ekonominis nuosmukis grasina ir finansinio sektoriaus tvirtumui. Kapitalo įplaukos nuo 2008–ųjų trečiojo ketvirčio iki 2009–ųjų pirmojo ketvirčio sumažėjo dviem trečdaliais. Kyla abejonių dėl kai kurių šalių gebėjimų užtikrinti trumpalaikių skolų grąžinimą ir gauti pakankamą finansavimą einamosios sąskaitos deficitui dengti. Ankstesnių krizių patirtis atskleidžia, kad kapitalo srautai negrįžta į ikikrizinį lygmenį dar daugelį metų.

Trečia, ekonominė perspektyva sumažins darbo vietų skaičių daugiau kaip pusantro milijono 2009 ir 2010 metais. ES10 migrantams praradus darbą ES15 šalyse ir jiems sugrįžus į gimtąsias šalis, ten padidės darbo rinkos įtampa. Dėl aukštesnio nedarbo sumažės namų ūkio pajamos ir vartojimo paklausa. Tai neigiamai paveiks finansų sektoriaus grįžtamojo ryšio ciklą. Net jei ekonomikos augimas vėl sugrįš 2010–aisiais, reikės ne vienerių metų sugerti papildomus darbo jėgos baseinus.

Darbuotojai šalyse, kuriose valiutos kursas yra fiksuotas, susidurs su didesniu priverstinio nedarbo pavojumi, nes darbo vietų nuostoliai, tikėtina, padidės dėl akivaizdaus gamybos smukimo, ypač Baltijos kraštuose. Valiutos nuvertinimas plaukiojančio valiutos kurso šalyse sumažins namų ūkių perkamąją galią ir padidins užsienio valiutos skolų naštą.

Kokia ekonominė perspektyva laukia ES10 šalių? Ji yra labai neaiški. Kai kurios šalys pajus stabilizavimo procesą, tačiau jo dar reikės palaukti. Kitos šalys, kurios geriau atlaikė krizę dėl geresnio ekonominio pasirengimo, taip pat neapsaugotos nuo blogėjančios išorinės aplinkos.

Skaudus kritimas

Giliausias globalinis nuosmukis nuo Antrojo pasaulinio karo aptemdė ES10 šalių ekonominę perspektyvą. ES10 ekonomika 2009–aisiais, atrodo, sumažės 3 procentais, o 2010 metais pasieks nulinį lygį, nors dar 2008–aisiais ji didėjo 4,1 proc., 2007–aisiais – 6,2 proc. Dėl plačios prekybos ir finansinės integracijos su likusiu pasauliu ir ypač euro erdve, sumažėjus išorinio finansavimo ir eksporto galimybėms, ES10 regionas tapo labai pažeidžiamas. Išskyrus Kiprą, Europos Komisija prognozuoja visų 27 Europos Sąjungos šalių nuosmukį šiais metais.

ES10 šalyse jau krizės pradžioje ekonomikos kritimas buvo staigesnis, negu buvo laukta. 2008–aisiais ketvirtinis augimas buvo vis dar teigiamas visose EU10 šalyse, bet Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir Slovėnijoje paskutinį 2008–ųjų ketvirtį jis tapo neigiamu. 2007–ųjų ketvirto ketvirčio ir 2008–ųjų atitinkamo laikotarpio rodiklių skirtumas Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje pasiekė dviženklius skaičius.

Nuo 2008–ųjų spalio iki 2009–ųjų balandžio Europos Komisija peržiūrėjo ES10 plėtros prognozes ir jas pažemino 8 procentais 2009–aisiais ir maždaug 4 procentais 2010–aisiais. Laukiama, kad 2009–aisiais ekonominė veikla sumažės visose ES10 šalyse, o 2010–aisiais nors ir kukliai, bet atsigaus. Baltijos šalys labiausiai nukentės šiuo sunkiu laikotarpiu. 2009–ųjų ketvirtį jų bendrasis produktas, palyginti su 2008–ųjų atitinkamu laikotarpiu, sumažės 18 procentų Latvijoje, 16 procentų – Estijoje, Lietuvoje – beveik 13 proc.

Augantis nedarbas

Ekonomikos lėtėjimas pablogino padėtį darbo rinkoje. Augantis nedarbas yra pagrindinis veiksnys, torpeduojantis bet kokį gimstantį atsigavimą, nes kuo aukštesnis nedarbas, tuo sunkesnė finansinio sektoriaus padėtis, įskaitant ir negrąžinamas paskolas.

OECD kovo pabaigoje paskelbė prognozę, kad vidutinis nedarbo lygis 30–yje turtingiausių pasaulio šalių 2010–aisiais viršys 10 procentų. JAV nedarbo lygis per pastarąjį pusmetį šoktelėjo iki 8,5 procento. Europos Komisija prognozuoja, kad per artimiausius dvejus metus užimtumas Europos Sąjungoje sumažės 8,5 milijono darbo vietų, jog 2006–2008 metais jis padidėjo 9,5 milijono. Darbo vietų mažėjimas artimiausioje ateityje padidins nedarbo lygį nuo 7 procentų 2008 iki 10,9 procento 2010 metais. Aišku, kad ES10 šalims darbo jėgos stygiaus ir veržlaus darbo užmokesčio kilimo laikai dabar jau praėjo.

Darbo jėgos paklausa iš esmės susilpnėjo ir nedarbas išaugo visame regione. Dideli bedarbių būriai ateina iš nusilpusių pramoninės gamybos ir statybos sektorių.

Europos Komisijos vertinimais, nedarbo lygis ES10 šalyse nuo 2008–aisiais buvusių 6,5 proc. padidės iki 9,2 proc. 2009–aisiais ir 10,4 proc. 2010–aisiais. Bedarbių skaičius padidės nuo 3,1 mln. 2008–aisiais iki 5 mln. 2010–aisiais, o dirbančiųjų žmonių skaičius sumažės nuo 44,7 mln. 2008–aisiais iki 43,1 mln. 2010–aisiais. Pagal nedarbo lygį 2010 metais regione pirmaus Latvija ir Lietuva, pasiekusios 16 proc. nedarbo lygį

Darbo rinkos padėties blogėjimas yra artimai susijęs su ekonominio aktyvumo smukimu. Laukiama, kad Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje reikšmingai padidės nedarbas esmingo ekonomikos nuosmukio pagrindu. Nedarbo rodikliai šiose šalyse daugiau nei padvigubės ir pasieks aukščiausią lygį Europos Sąjungoje. Nedarbo lygis 2010–aisiais greičiausiai viršys 10 procentų Slovakijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje.

Estija

2009–aisiais konsoliduotas deficitas (procentais BVP) iš pradžių buvo planuotas –1,3 proc., bet 2009–ųjų gegužę patikslintas jo dydis pasiekė –3 proc. Išlaidų srityje: nuo birželio dvejiems metams sustabdytos įmokos pensijų fondams (jos sudarė 4 proc. atlyginimo), nebus didinamas „Estijos geležinkelių“ akcinis kapitalas, atidėtas šviesių degalų rezervo pirkimas, viešojo sektoriaus atlyginimai sumažinami 18 proc., sumažinamos sveikatos priežiūros išmokos, apribojamos pensijų išlaidos, mažinamos subsidijos žemės ūkiui; verslui stimuliuoti bus teikiamos kreditų garantijos eksportuotojams. Pajamų srityje: didinamos nedarbo draudimo įmokos, atidedamas planuotas pajamų mokesčio sumažinimas.

Latvija

2009–aisiais konsoliduotas deficitas (procentais BVP) iš pradžių buvo planuotas –4,9 proc. Birželį bus patvirtintas naujas, tikėtina, dar grėsmingesnis rodiklis. Išlaidų srityje: visuotinis biudžeto mažinimas 20, 30 ir 40 procentų, atlyginimai mažinami 20 proc., mažinamas įmokų dydis į pensijų fondus nuo 8 iki 2 proc. – sustiprinant pirmąją pensijų pakopą; fiskaliniam stimuliavimui numatytos kapitalo injekcijos bankams, teikiamos eksporto paskolų garantijos.

Lietuva

2009–aisiais konsoliduotas deficitas (procentais BVP) iš pradžių buvo planuotas –2,1 proc. Birželį bus patvirtintas naujas rodiklis. Išlaidų srityje: investicinių programų ir administracinių biudžetų apkarpymai, sveikatos ir socialinio draudimo biudžetų pataisos, viešojo sektoriaus atlyginimų mažinimas, 4000 darbo vietų valstybės tarnyboje likvidavimas; tarp stimuliavimo priemonių numatoma parama verslui gaunant kreditus bei finansavimo išplėtimas veikiančiam verslui, ES fondų perėmimo greitinimas, lankstesnis darbo rinkos reguliavimas, pastatų energijos veiksmingumo didinimas, verslo aplinkos gerinimas, eksporto ir užsienio investicijų skatinimas. Pajamų srityje: PVM, pajamų ir akcizo mokesčio padidinimas, preferencinių PVM pašalinimas.

Parengė Anatolijus Lapinskas