Pirmoji kregždė – dar ne pavasaris

Tomas Andrejauskas, „Swedbank Markets“ tarnybos vadovas Lietuvoje direktorius, sako, kad šią žiemą Lietuva pasieks ekonomikos sunkmečio dugną. „2010–ųjų žiemą mes tą dugną pamatysime. 2010–ųjų pavasarį tikimės, kad ekonomikos kritimas pagaliau baigsis ir absoliučiais skaičiais mūsų ekonomika pradės augti. Tai yra 2010–ųjų pavasarį galima tikėtis tikrojo ekonomikos pavasario. Tai nereiškia, kad augimas bus spartus, jis bus gana išsitęsęs ir, man regis, žmonės pavasarį lengviau atsidus“.

Šią optimistinę gaidą tęsia ir kito komercinio banko atstovas Gitanas Nausėda. SEB banko vizijose taip pat matyti, kad kiti metai gali būti lengvesni nei šie.

„Drįsčiau teigti, kad antrasis metų ketvirtis jau buvo tas dugnas. Šįkart (trečiąjį ketvirtį – autoriaus pastaba) nuosmukis gali sudaryti 16–17 procentų, o tai yra šiek tiek geriau nei antrąjį šių metų ketvirtį“, – aiškina SEB banko analitikas. Ir mano, kad maloniai gali nustebinti jau 2010–ieji.

„Galvoje turiu tai, kad, deja, mes buvome pernelyg inertiški, kai kalbėjome, kad taip, Lietuvos ekonomika leisis, bet ne taip drastiškai. Mes neįžvelgėme JAV banko bankroto. Tuo tarpu tai buvo toji žyminčioji juosta, kuri ženklino minkštą nusileidimą nuo šoko.“

Anot G.Nausėdos, tikėtis gerų naujienų jau kitais metais po tokio „kieto“ nusileidimo galima apeliuojant į Lietuvos verslo apsukas.

„Tikrai yra nemažai informacijos iš konkrečių įmonių, kad jų verslo būklė jau pradeda gerėti, jie rodo ypatingą išradingumą, gyvybingumą, ieškodami naujų rinkų. Joks makroekonometrinis modelis neišmatuos lietuviško verslo gyvybingumo ir lankstumo“, – sako G.Nausėda. Štai kodėl esą tik vienas kitas ekspertas ryžtasi sakyti, kad kitais metais išauš ekonomikos pavasaris.

„Galbūt jau 2010–aisiais mūsų ekonomikos atsigavimas bus daug akivaizdesnis. Aš negaliu šito atmesti“, – sako SEB banko ekspertas.

Vis dėlto yra ir daug skeptiškesnių nuomonių. Rimantas Rudzkis, „Nord LB“ banko analitikas, abejoja, ar po šios sunkios žiemos galima tikėtis atokvėpio. „Mes visi tiesiog laukiame tų atsigavimo požymių kaip oro. Pavargome nuo blogų naujienų. Bet, jeigu mėgintume būti realistai, tai nereikėtų pasiduoti nepagrįstiems lūkesčiams. Šiuo metu kalbėčiau daugiau ar mažiau apie neigiamų procesų stabilizavimąsi, išskyrus kai kurias sritis“, – sako R.Rudzkis.

Nedarbas – Lietuvos rykštė

R.Rudzkis sako, kad kol kas vieną mėnesį vienas rodiklis gerėja, o kitą mėnesį tas pats – jau prastesnis. Nieko stabilaus, kad būtų galima daryti ilgalaikes prognozes.

„Aš labiau vertinu ketvirčio rodiklius, nes jie yra stabilesni ir rodo tendencijas. Tai ir pavardykime. Investicijų į įrangą, t.y. vadinamąsias produktyviąsias technologijas, lygis šiuo metu yra 2002–ųjų. Net ne 2005 m., net ne 2006, o 2002 m. Tad įmonės neinvestuoja. Pinigų rinkoje, deja, nuolat mažėja ir pastarąjį mėnesį dar sumažėjo. Šiuo metu jų yra šiek tiek mažiau nei 2006–aisiais. Paslaugų eksporto mastas nukrito iki 2005–ųjų lygio. Pramonės rodikliai buvo šiek tiek pagerėję birželį, o liepą ir rugpjūtį jie vėl suprastėjo. Taip kad viskas yra labai nestabilu. Matyt, gerėja geležinkelių gabenimai, ypač uosto darbas. Bet irgi tie pagerėjimai – sąlygiški. Užuot sumažėję 30 procentų, palyginti su praėjusiais metais, jie krito 16 proc.“, – aiškina R.Rudzkis.

Labiausiai R.Rudzkiui kelia nerimą du dalykai. Nedarbo lygis ir gresianti jau kitų metų pabaigoje rimta valstybės finansų krizė.

„Nedarbo lygis – apskritai nėra su kuo lyginti – rekordinio lygio. Rugsėjo mėnesį niekada nėra buvę 220 tūkstančių registruotų bedarbių, ir tas nedarbo lygis dar vis taip pat stabiliai didėja. Žiemą dėl sezoniškumo poveikio jis dar paspartės. Aš sutinku, kad šešėlio plėtimasis padidina bedarbių skaičių, bet net ir nelegalių darbų rinkoje dabar konkurencija yra didesnė“, – aiškina R.Rudzkis.

„Dėl to šešėlio drąsiai galima tvirtinti, kad bendras ekonomikos kritimas nėra toks dramatiškas, kaip rodo skaičiai, bet jis gana gilus. Ir naivu tikėtis, kad staiga pavasarį tie procesai pasibaigs“, – prognozuoja ekspertas.

Verslas – valdžios įkaitas

G.Nausėda sutinka, kad valstybės ekonominės būklės pagerėjimo prognozes lemia tik kai kurie skaičiai – jie kol kas rimtesnės įtakos žmonių gyvenimui neturi.

„Nedarbo požiūriu mes negalime nudžiuginti. Ekonomikos atsigavimui prasidėjus darbo rinka negreitai reaguoja. Nedarbo lygis, kad ir lėčiau, ir toliau didėja. Gali būti, kad nedarbo lygis gali kilti Lietuvoje net iki 2011 metų“, – sako analitikas.

R.Rudzkis, G.Nausėda ir T.Andrejauskas sako, kad ekonomikos gaivinimo perspektyvos – vis dar valdžios rankose.

R.Rudzkis netgi mano, kad valdžia turėtų kuo labiau atpalaiduoti verslą, ypač smulkųjį ir vidutinį, kad žmonės sunkmečiu galėtų sau susikurti darbo vietas ir nesėdėtų ant sprando valstybei. Nors biurokratinius gniaužtus per aštuonerius metus valdžioje sukūrė socdemų valdžia, dabartiniai valdantieji jau įgriso pažadais juos imti naikinti – nieko iki šiol realaus šioje plotmėje taip ir nebuvo padaryta.

„Reikia rinktis iš mažesnės blogybės. Pats svarbiausias dalykas dabar – pastūmėti verslą. Sumažinti nedarbą, įtempimą. Neįmanoma vienu metu nušauti dešimt zuikių. Svarbiausi dalykai – nedarbo mažinimas ir konkurencingumo didinimas, be to mes nepakilsime. Galbūt dėl to tvarkos, teisingumo sumažės, ką padarysi. Gal nelygybė dar padidės, na, ką padarysi, kažką tenka aukoti, neišeina visais frontais kovoti“, – sako R.Rudzkis.

Ekspertas mano, kad, jei valstybės viešojo sektoriaus struktūra būtų buvusi kaip prieš dešimt metų, šį sunkmetį būtume gerokai lengviau išgyvenę.

„Štai mano pasiūlymas – kodėl nepalyginti 1998–ųjų padėties viešajame sektoriuje su 2008–ųjų? Ar visa ta daugybė naujų kontrolės institucijų, kurios kontroliuoja verslą, jų išsiplėtimas, tų įvairių paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų, kuriose formaliai dirba ne valdininkai, bet iš kurių brangiai perka paslaugas valstybė, pagerino mūsų visuomenės būklę? Aš linkęs manyti, kad yra atvirkščiai.

Reakcija į sunkmetį ir prisitaikymas prie jo versle taip pat daug sėkmingesnis nei valdžios sektoriuje. Į tai atkreipia dėmesį ir G.Nausėda.

„Privatus verslas nedaug šneka, bet daug daro. Privataus verslo darbo užmokesčio fondas pirmąjį ketvirtį sumažėjo 20 proc. Tuo tarpu valstybės sektoriuje, nepaisant visų pareiškimų ir deklaracijų, antrąjį metų ketvirtį sumažėjo tik 2 proc. Aišku, gal ir pateisiname valdžią – ten reikia daug visokių politinio derinimo procedūrų, ten reikia atsižvelgti į interesų grupių, koalicijos nuomonę. Versle nėra reikalo derinti, nes, jeigu šiandien nepriimsi sprendimo, rytoj būsi miręs“, – sako G.Nausėda. „Bet valdžioje tai vyksta per lėtai. Palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, ten radikalūs valdiško sektoriaus darbo užmokesčio fondo karpymai prasidėjo gerokai anksčiau nei Lietuvoje. Bet kaip kovoti su biurokratija, kai, vienoje vietoje apkarpius, kitoje vietoje priauga dar labiau? Tai iš tikrųjų ne taip paprasta padaryti, tačiau būtina“, – sako ekspertas.

R.Rudzkis, kuris prognozuoja sunkią žiemą, sunkų pavasarį, sunkią vasarą ir rudenį ir kol kas jokių rimtų pagerėjimo prošvaisčių, kai visuomenės įtampą sumažins tik nauja didelė emigracijos iš Lietuvos banga, sako, kad, be rimtų biudžeto išlaidų karpymo, kitų metų žiemą valstybė išgyvens gerokai rimtesnę nei dabar valstybės finansų krizę.

„Ar pavasarį bus ekonomikos atsigavimo pavasaris, man sunku pasakyti“, – sako ekspertas.

Parengė Indrė Makaraitytė. Dalis medžiagos buvo panaudota TV3 laidoje “Savaitės komentarai”