Postautistinės ekonomikos raiteliai

Berniukai autizmu serga keturiskart dažniau nei mergaitės. Vyrų vyraujama ekonomikos mokslų grietinėlė taip pat nesugebėjo rasti ryšio su pasauliu ir tai baigėsi globalia finansinių institucijų griūtimi. Tik pernai Nobelio ekonomikos premija pirmąkart įteikta moteriai – amerikietei Elinor Ostrom, kuri kartu su kolega Oliveriu Williamsonu parodė, kaip veiksmingai gali būti valdoma bendruomeninė nuosavybė.

Postautistinės ekonomikos judėjimo žurnalas „Real World Economics Review“ savo ruožtu gegužės viduryje paskelbė atkakliausių ekonomistų, bandžiusių įspėti apie artėjančią finansų krizę, rinkimų rezultatus. Nugalėtojais tapo australas Steve’as Keenas ir amerikiečiai Nourielis Roubinis bei Deanas Bakeris. Organizatoriai teigia, kad šis titulas svarbus ne jiems patiems, o visuomenei ir akademiniam pasauliui, kurie jiems turėtų skirti daugiau dėmesio.

„Jei pasaulio galios būtų paklausiusios šių vyrukų, arba bet kurio kito finalininko vietoje Greenspano, Summerso ir jų šutvės, griūties ir viso žmonių vargo bei prarastų galimybių galėjo būti išvengta“, – sako Edwardas Fullbrookas, žurnalo redaktorius.

Pasak jo, visuotinis ekonomistų nesugebėjimas įspėti apie artėjančią globalinę finansų griūtį parodė, kad bendras kompetencijos lygis šioje profesijoje – kalbant apie realaus pasaulio ekonomiką – yra gerokai mažesnis, negu to reikėtų visuomenei. Dar blogiau: kai kurie ekonomikos mokslo viršūnėlėje esantys žmonės pamėgino išvengti atsakomybės dėl griūties, vadindami ją neprognozuojamu įvykiu, ir dar bandė pagrįsti tai neprognozuojamų didelio masto įvykių teorija.

Įspėjimai buvo garsūs ir aiškūs

Tačiau kai kurie ekonomistai numatė sunkmetį ir iš anksto įspėjo visuomenę, nors iš jų buvo šaipomasi. Raiteliais jie vadintini, nors ir pompastiškai, bet pagrįstai. „Real World Economics Review“ apdovanojimas pavadintas Paulo Revere’o garbei. Šis žmogus atsimenamas kaip JAV didvyris, revoliucijos metu jojęs pernakt, kad įspėtų apie artėjančią britų kariuomenę.

S.Keenas 1995 metų straipsnį „Finansai ir ekonominė griūtis“ apibendrino šitaip: „Chaotiška dinamika, tyrinėjama šiame straipsnyje, turėtų mus įspėti, kad sąlygiškos ramybės periodas kapitalistinėje ekonomikoje yra ne kas kita kaip tyla prieš audrą.“ 2005-ųjų gruodį remdamasis šiuo teoriniu straipsniu ir būdamas įsitikinęs, kad finansų krizė greitai artinasi, S.Keenas žengė į viešumą su savo analize ir prognozėmis. Jis įkūrė puslapį www.debtdeflation.com, skirtą nagrinėti „globalinį skolos burbulą“, ir netrukus sulaukė nemažos tarptautinės auditorijos. Tuo pačiu metu jis ėmė rodytis Australijos radijuje ir televizijoje skelbdamas apie artėjančią krizę ir nurodydamas, kaip jos išvengti. Po metų S.Keenas ėmė publikuoti mėnesines „DebtWatch Reports“ apžvalgas.

Nourielis Roubinis 2005-ųjų vasarą prognozavo, kad namų kainos JAV per artimiausius trejus metus gali nukristi mažiausiai 30 proc. Po metų jis teigė, kad vien tik toks nekilnojamojo turto nuosmukis gali duoti postūmį recesijai JAV: „Tada turėsite kritusią gerovę, pajamas ir prarastus darbus milijonuose namų ūkių.“ Deanas Bakeris 2002 metais „Los Angeles Times“ publikavo pirmą iš dešimčių vėliau parašytų straipsnių apie įsibėgėjančias būsto kainas ir besipučiantį paskolų burbulą.

Gniūžtę paleido Prancūzijos studentai

Postautistiniam judėjimui pradžią davė 2000-ųjų birželį ekonomikos studentų Prancūzijoje pasirašyta peticija pavadinimu „Norime pabėgti iš įsivaizduojamų pasaulių“. Jie teigė pasirinkę studijuoti ekonomiką, nes tikėjosi įgyti plačių žinių, tačiau dėstymas aprėpė tik neoklasikinę ekonomikos teoriją ir išvestinius požiūrius: „Tikrai ne tai, ko mes tikėjomės.“ Peticiją ėmė pasirašyti studentai ir akademikai visoje Prancūzijoje, kol galiausiai ji atsidūrė ant švietimo ministro stalo.

Prancūzų iniciatyva riedėjo sniego gniūžtės efektu ir po metų, 2001-aisiais, panašią peticiją pasirašė 27 kandidatai į doktorantūros studijas Kembridže. Didžiojoje Britanijoje siekta to paties – panaikinti įtvirtintą status quo ekonomikoje ir supažindinti studentus su alternatyviomis ekonomikos teorijomis bei jų siūlomais požiūriais į egzistuojančias problemas. Tais pačiais metais ekonomikos studentai iš 17 šalių rinkosi JAV, kur pasirašė atvirą laišką visiems pasaulio akademiniams ekonomikos padaliniams. Juo skatinta reformuoti ekonomikos studijas universitetuose. „Ekonominio žmogaus kaip autonominio racionalaus veikėjo samprata yra per siaura ir nepakankamai atsižvelgia į kitus veiksnius – instinktus, lytį, klasę, kultūrinį kontekstą – lemiančius individo elgesius“, – rašoma laiške.

Postautistai siekia daugiau vietos akademijoje

Apie tai, kuo piktinasi ekonomikos studentai ir kiti akademinės bendruomenės nariai, kalba postautistinis ekonomikos judėjimas. Savo kritikos atskaitos tašku jis pasirinko 1960 metus, kai įsitvirtinusi neoklasikinė ekonomika tapo vyraujančių ekonomikos mokslų ideologija.

1950-aisiais JAV gynybos strategai manė, kad į gynybos planavimą reikia įtraukti racionaliuosius pasirinkimu grįstus lošimų teorijos metodus. Įgyvendindama šį siekį JAV gynybos ministerija įsteigė stipendijas septynių universitetų mokslininkams, baigusiems doktorantūros studijas. Tyrimas, apėmęs trijų prestižinių JAV mokslinių ekonomikos leidinių 1973-1978 metų turinius, parodė, kad 77 proc. juose publikuotų straipsnių buvo parašyti Pentagono stipendijas gavusių akademikų. „Geriausi [universitetų] padaliniai yra tie, kurie publikuoja savo pačių žurnaluose, kurie yra „geriausi”, kadangi jie spausdina „geriausių“ padalinių straipsnius. Šis akademinis incestas būtų laikomas genetiškai liguistu, jei būtų susijęs su biologine perprodukcija“, – teigia ekonomistai, besiaiškinantys, ar ekonomika yra mokslas.

Septintajame dešimtmetyje iš universitetų pradėti atleidinėti neoklasikinės ekonomikos oponentai, pradėtos keisti ekonomikos programos studentams. Ideologija ekonomikos disciplinoje triumfavo prieš mokslą, – taip padėtį apibūdina keinsistas, Nobelio laureatas Josephas Stiglizas. „Verslo puslapiai laikraštyje tampa žymiai informatyvesni, jei studijavote Marxo (Markso) ideologijos teoriją, o didelė dalis akademinės finansinės ekonomikos žinių tuo metu būna nesvarbi. Michaelio Foucault galios santykių apibrėžimas pasako daugiau apie veikėjų elgesį kapitalistinėje firmoje, negu pasako mikroekonomika“, – šitokį ideologizuotos ekonomikos vaizdą braižo post-autistiniai studentai.