Radioaktyviosios šiukšlės ieško vietos

Daugiau kaip 170 tūkst.tonų radioaktyviųjų šiukšlių arba beveik 6000 kubinių metrų panaudotų dervų, perlito ir nuosėdų bei 130 kub. m kietųjų radioaktyviųjų atliekų – tiek, kaip skelbia Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA) ir Ignalinos AE, susidarė po elektrinės eksploatavimo nutraukimo. Taigi sprendžiama, kur visą šį „gėrį“ ilgam ir saugiai arba bent tiek, kiek tai įmanoma padaryti saugiai, palaidoti. Kol kas visas panaudotas branduolinis kuras, taip pat mažai ir vidutiniškai radioaktyvios šiukšlės, susidariusios iš atominės nuo jos eksploatavimo pradžios, laikomos Ignalinos atominėje elektrinėje. Prie pat jos už ES lėšas statoma mažiausiai trejus metus vėluojanti laikinoji šių branduolinių atliekų saugykla, kurioje jas ketinama laikyti mažiausiai 50 metų.

Iš Europos plaukia milijardai

Atominės energijos ir elektrinės uždarymo reikalams, radioaktyviųjų atliekų, ne tik liekančių nuo elektrinės, bet ir kitokių, saugojimui Europos šalys negailėjo pinigų. Už ES lėšas modernizuotas bei apsaugotas ir ES ekspertams siaubą kėlęs Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų kapinynas, į kurį pavojingos radioaktyviosios atliekos iš pramonės, medicinos ir mokslinių tyrimų daugiau kaip du dešimtmečius nuo 1963-iųjų plaukė ne tik iš Lietuvos, bet ir Kaliningrado bei Gardino. Skelbiama, kad iki šiol Ignalinos AE uždarymui ir paskui reikalingiems darbams tam sukurtame Ignalinos tarptautiniame eksploatavimo nutraukimo rėmimo fonde buvo beveik 690 milijonai eurų (daugiau kaip 2 mlrd. 380 mln.Lt).

Nors pinigų ES ir Europos šalys Lietuvai šiuo klausimu negailėjo, kol kas vis dar neaišku, kaip laikysime panaudotą, pavojingą žmogaus sveikatai ir aplinkai radioaktyvųjį kurą po penkiasdešimties metų, kai jis turės būti išgabentas iš laikinųjų saugyklų.

Giluminio kapinyno Lietuva neturi ir dar nepradėjusi statyti.

Kapinyno reikia ir mums, saugyklos – laikinos

Užtat mūsų šalis įsitraukė į kuriamos Europos kapinyno plėtros organizacijos veiklą. Ši turėtų ieškoti vietos bendram Europos šalių, turinčių nedaug panaudoto kuro ar kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų, giluminiam kapinynui. Kaip paskelbė britų spauda, greičiausiai tokia vieta gali būti rasta Rytų Europoje. Gal Lietuvoje, kuri iš dabar diskusijose dėl kapinyno dalyvaujančių šalių turi daugiausia branduolinio kuro atliekų ir rengiasi statytis dar vieną atominę?

Giluminis radioaktyviųjų atliekų kapinynas turėtų būti įrengtas kelis šimtus metrų po žeme. Čia ilgai radijuojančias šiukšles nuo patekimo į aplinką turėtų apsaugoti giliai stūksančios uolienos ir keletas dirbtinių barjerų. RATA, Lietuvos geologijos tarnyba bei Geologijos ir geografijos institutas vertina, kad Lietuvoje galima saugiai laidoti branduolinį kurą. „Preliminarūs rezultatai rodo, kad techniškai galima tai padaryti“, – rašoma RATA puslapyje.

Tačiau RATA direktorius Dainius Janėnas, žiniasklaidoje pasirodžius nuogąstavimams, kad Lietuva netrukus taps branduolinių atliekų kapinynu, pareiškė, jog tokių geologinių ir geografinių sąlygų mūsų šalyje nėra.

Europa turi dėl ko „paspausti“

Tačiau ES pinigų, kurių užliūliuoti buvo atominės uždarymu ir sauga po uždarymo besirūpinantys energetikos vilkai (kai kurie dėl to jau netekę postų), „preliminarių rezultatų“ ir naujos darbo grupės, ieškančios, kur galima būtų įrengti regioninį ES šalių branduolinio kuro atliekų kapinyną, kokteilis sukėlė tikrą sprogimą. Negi Lietuva, kuri, ratifikavusi krūvą dokumentų (pvz., Joint Convention, prie kurios prisijungėme 2004-aisiais), įpareigojančių negabenti atliekų pirmyn atgal, ir įstatymais draudžianti įvežti svetimų šalių branduolines atliekas, ims ir už dosnias dotacijas įsileis branduolinių atliekų kapinyną? Tam juk reikėtų keisti įstatymus, klausytis visuomenės nuomonės. Kodėl gi ne? Juk emigracija auga, tuštėja sodybos, daugėja nenaudojamų žemės plotų. Be to, juk patys neturėsime kur padėti pavojingų atliekų, kai laikinosios saugyklos atitarnaus.

Kokia yra tikimybė, kad Lietuva gali tapti branduolinių atliekų kapinynu, „Atgimimas“ klausė Sauliaus Lapienio, žaliųjų aktyvisto.

„Daug veiksnių lems tokį sprendimą. Lietuvoje yra daugiausia atliekų, mes statomės saugyklą, statomės už ES pinigus, vadinasi, yra prielaidų, kaip mus “paspausti” pasaugoti [ir kitų atliekas]“, – sakė jis.

Tačiau D.Janėnas, RATA direktorius, tokias prielaidas neigė. „Informacija apie planus Lietuvoje laidoti Europos Sąjungos šalių branduolines atliekas visiškai neatitinka tikrovės – tokių ketinimų neturi nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos institucijos“.

Statyti bendrą kapinyną būtų pigiau

Pasak RATA ekspertų, Europos kapinyno plėtros organizacijos idėja kilo, kai, atlikus Europos šalių, turinčių nedideles branduolinės energetikos programas, panaudoto kuro palaidojimo galimybės vertinimą, apskaičiuota, kad bendra giluminių kapinynų įrengimo Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lietuvoje, Olandijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Šveicarijoje kaina apytiksliai siektų 14 milijardų eurų. Visų šių šalių panaudotą kurą ir kitas ilgaamžes atliekas palaidojus viename bendrame giluminiame kapinyne pavyktų sutaupyti 7–9 milijardus eurų.

Organizacija pati nenustatys vietos kapinynui – šalis savanorė turėtų pati sutikti, žinoma, mainais už dosnias kasmetines pinigų sumas.

Atrodo, kad giluminės branduolinio kuro atliekų saugyklos savo panaudotam branduoliniam kurui Ignalinos AE ir galbūt planuojamoje naujojoje AE laidoti patys mes nestatysime.

Laukiama: gal viskas bus išspręsta savaime

„Panaudotą branduolinį kurą saugykloje saugosime 50 metų, ir greičiausia šis terminas bus pratęstas dar ilgesniam laikui. Per tą laiką gal ES lygiu bus pasiekti kokie nors sprendimai, kaip nedidelį kiekį atliekų turinčios šalys palaidos savo ilgaamžes atliekas, kad kiekvienai nereikėtų įsirengti giluminį kapinyną, nes tai būtų neracionalu. Gal bus ES susitarimai su Rusija ar kita dideles teritorijas turinčia valstybe dėl šių atliekų išvežimo į ją. Gal per tą laiką pažengs technologijos, tokios kaip transmutacija, kurios apskritai išspręs šį klausimą“ – „Atgimimui“ sakė D.Janėnas.