Smulkieji išbyra pro sietą

Nuo šių metų pradžios individualių įmonių savininkus prislėgė privalomas socialinio ir sveikatos draudimo mokestis. Vyriausybė patvirtino bendrą 37,5 procento dydžio tarifą privalomajam pensijų, tėvystės/motinystės ir sveikatos draudimui gauti, kurį savininkas moka nuo savo poreikiams išsiimamų įmonės pajamų. Atiduoti valstybei dalį savo uždirbtų pinigų, žinoma, nemalonu, tačiau neišvengiama norint užsitikrinti socialines garantijas. Visa bėda ta, kad šį mokestį tenka mokėti net tokiu atveju, kai realiai įmonė nieko neuždirba arba „eina į minusą“. Mat savininkas yra priverstas kiekvieną mėnesį formaliai išsiimti sau minimalią 800 Lt algą ir nuo jos sumokėti tuos 37,5 proc., kurie tuo atveju sudaro lygiai 300 Lt. Smulkioms ir nepelningoms įmonėms tai tikras akmuo po kaklu.

Sustabdo veiklą arba eina į pogrindį

„Neseniai buvau Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, o ten didelės eilės. Žmonės atsisako individualių įmonių arba laikinai sustabdo veiklą. Kas tik gali, tas nuleis savo veiklą į pogrindį“, – sako ponia Regina, individualios įmonės savininkė. Ji teigia ramiai priėmusi iš viršaus nuleistą mokesčių įstatymą, tačiau mananti, kad iš tikrųjų šiuo atveju vertėjo streikuoti, nes dabar netgi uždirbant minimaliai tenka mokėti tuos 300 litų. „Žinoma, kažkam čia visiškai maži pinigai. Bet anksčiau bent jau būdavo kažkokios išlygos, o dabar būtinai reikia mokėti tą procentą nuo minimalios algos, net jeigu tu tiek ir neuždirbi.“ Pašnekovė įsitikinusi, kad tos individualios įmonės, kurios dirba su fiziniais asmenimis ir gauna gynus pinigus, tikrai tęs savo veiklą pogrindyje. Kadangi Reginos įmonė bendradarbiauja su juridiniais asmenimis, ji teigia tiesiog susitaikiusi su didesniais mokesčiais, nes negali nei dirbti nelegaliai, nei sustabdyti veiklos. „Juk kam kuri įmonę? Kad galėtum užsidirbti ir nebūti kitiems našta.“ Tačiau Regina teigia nejaučianti didelio valstybės palaikymo.

„Šiandien Lietuvoje tikrai neapsimoka turėti individualios įmonės, nes ir mokesčių našta didesnė, ir atsakomybė didesnė, – teigia verslininkas Eugenijus. – Iki metų pabaigos liks tik kelios įmonės, o ir tos pačios, kurių savininkai patingėjo ar nepasidomėjo.“ Pašnekovas sakė, kad įmonė, kurioje šiuo metu dirba, kaip tik ir persiorganizuoja į uždarąją akcinę bendrovę dėl pasikeitusios mokesčių mokėjimo tvarkos. Paklaustas, kodėl, jo manymu, individualių įmonių savininkai niekaip neprotestavo prieš naujojo mokesčio „Sodrai“ įvedimą, pašnekovas Eugenijus reagavo su ironija. „Tokiu atveju gali arba kovoti, arba prisitaikyti. O kadangi lietuviai tikri prisitaikymo čempionai, tai ir priėmė pasyviai.“ Kita vertus, verslininko manymu, gali būti, kad žmonės bijo protestuoti, nes patys verčiasi nelegalia veikla. „Neina, nes bijo. O bijo, nes yra šešėlinių pinigų.“

Pačių verslininkų interesas?

Finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė aiškino, kad mokestis „Sodrai“ atsirado tik dėl pačių individualių įmonių savininkų intereso gauti tokias pačias socialines garantijas, kokias gauna UAB savininkai. „Pasirinktas apsvarstytas variantas,– teigia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). – Individualių įmonių savininkai taip pat nori būti apdrausti, kad jiems skaičiuotųsi socialinio draudimo pensijos stažas, galima būtų išeiti motinystės/tėvystės atostogų ir t.t.“ Pasak SADM, „Sodros“ įmokų tvarka individualių įmonių savininkams buvo nagrinėta ir svarstyta dar 2009–ųjų pavasarį. Tuomet darbo grupėje dalyvavo ir regioninių smulkiųjų verslininkų asociacijų atstovų, buvo atsižvelgta į jų siūlymus.

„Netinka šitas mokestis tiems žmonėms“, – kaip visada kritiškai Vyriausybės vykdomą socialinę politiką vertina Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė (LLRI). „Akivaizdu, kad mokestis buvo sukurtas ne dėl žmonių, o gelbėjant „Sodrą“ ir sveikatos draudimo sistemą. Žmonėms čia vieni pavojai ir sąnaudos. Atrodo, kad valstybei nereikia savarankiškai dirbančių žmonių, mieliau yra “feniksai“ ir tyčiniai bankrotai“, sako R.Vainienė. Jos teigimu, žmonės sąmoningai iš individualių įmonių stumiami į „uabus“, o autoriai stumiami į darbo santykius, nes „valstybei reikia, kad visi būtų samdomi ir globojami“. Pašnekovė sako, kad, jeigu patys verslininkai būtų turėję interesą užsitikrinti sau socialines garantijas, jie būtų savanoriškai mokėję į valdiškus pensijų fondus, o jeigu nemokėjo, vadinasi, ir draudimo nereikėjo. „Valstybei nereikia savarankiškai dirbančių žmonių“, – negailestingai kritikavo mokesčių pakeitimą R.Vainienė.

Nerekomenduoja skubėti persiorganizuoti

Finansų ministerijos Mokesčių departamento skyriaus vadovė Audronė Misiūnaitė aiškina, kodėl šis mokesčių mokėjimo tvarkos pakeitimas yra naudingas verslininkams. „Anksčiau individualių įmonių savininkai irgi turėjo socialinį draustumą, tiktai skyrėsi bazė, nuo kurios buvo skaičiuojamas mokestis. Kadangi procentas būdavo apskaičiuojamas nuo pelno, tai kuo pelnas būdavo didesnis, tuo daugiau tekdavo mokėti. Klausimas, ar teisinga šitokia bazė, jau seniai buvo diskutuojamas ir patiems įmonių savininkams toks apskaičiavimas atrodė neteisingas.“ Pasak mokesčių ekspertės, problema būdavo ta, kad, kai individuali įmonė dirbdavo nepelningai, tuo metu įmonės savininkui nebuvo skaičiuojamas draustumas. „Dabar įmonės savininkas privalomai save įsidarbina bent jau su minimalia alga, taigi ir privalo mokėti tas įmokas. Jeigu žmogus nori gauti ateityje didesnės išmokas, tai išsimoka sau formaliai didesnę algą.“

„Juk čia nėra toks mokestis, kurį atiduodi valstybei ir paskui atgauni nebent per viešąsias paslaugas. Čia yra draudimo įmokos, kurias moki, kad paskui gautum išmokas“, – sako A.Misiūnaitė. „Mes girdėjome, kad žmonės masiškai atsisakinėja individualių įmonių ir pereina prie UAB, ir specialiai apskaičiavome. Pasirodė, kad sudėjus visus mokesčius UAB našta netgi šiek tiek didesnė nei individualios įmonės.“ Finansų ministerijos atstovė teigia nesuprantanti, kodėl taip skubama persiorganizuoti į „uabus“. Pasak jos, skirtumas šiuo atveju yra tik nepelningoms įmonėms, nes joms bet kokiu atveju tenka mokėti įmokas. O SADM primena, kad, neišgalėdama mokėti ir nenorėdama persiorganizuoti, individuali įmonė visuomet gali deklaruoti laikiną veiklos sustabdymą. Rodos, kad dauguma smulkiųjų verslininkų būtent šiuo patarimu ir pasinaudos.

Verslininkų optimizmo maža

„Atgimimo“ kalbinti smulkieji verslininkai, nepaisant to, ar dirba individualiose įmonėse, ar akcinėse bendrovėse, visi kaip vienas minėjo, jog labiausiai jų verslui kliudo per dideli mokesčiai ir stambių žaidėjų įsigalėjimas rinkoje. „Monopolijų plėtra visų pirma yra blogai vartotojo požiūriu, nes jis nebegali rinktis“, – teigia verslininkas Eugenijus. Anot kito mūsų kalbinto nedidelės regioninės bendrovės direktoriaus, prasidėjus nuosmukiui smulkioms įmonėms yra nepaprastai sunku išlikti. „Sijojant tuo pačiu mokesčių sietu, smulkiosios įmonės ir išbyra“, nes esą neįmanoma konkuruoti su monopolininkais, prekybiniais tinklais, o valdžia smulkiesiems nedaranti jokių nuolaidų. „Smulkusis verslas Lietuvoje beveik sunaikintas. Greitai liks tik tie, kurie negali pabėgti į užsienį“, – niūriai prognozavo jis.