Sunkmetis skatina šešėlinę ekonomiką

Lenkijos statistikos ir finansų žinybų duomenimis, šešėlinės ekonomikos dydis Lenkijos bendrajame vidaus produkte 2008–aisiais sudarė 16 proc. Europos Komisijos pranešimo duomenimis, 2007–aisiais aukščiausias šešėlinės ekonomikos lygis ne vieneri metai buvo Graikijoje (per 20 proc.), žemiausias – Austrijoje (1,5 proc.).

Lenkijos šešėlinės ekonomikos rodiklis, palyginti su kitomis šalimis, nėra pats blogiausias. Tačiau krizės metais jos dalis gali gerokai padidėti ir pasiekti net 20 proc. BVP.

Sunkmečiu pagunda slėpti apyvartą ir mažinti veiklos sąnaudas yra visada didesnė. Tačiau šį kartą šešėlinė ekonomika neturėtų labai išaugti, sako dr. Anna Ruzik, Lenkijos socialinių ir ekonominių tyrimų centro ekspertė. Ir dar paaiškina, kad šešėlinė ekonomika paprastai yra susijusi su tam tikrų paslaugų paklausa, pavyzdžiui, rūpinimusi vaikais ar neįgaliais asmenimis, patalpų priežiūra, buities prietaisų remontu.

Krizė – tai mažesnės namų ūkių pajamos, todėl mažesnė tokių paslaugų paklausa. Tačiau namų šeimininkės ir mėgėjai santechnikai yra tik šešėlinės ekonomikos ledkalnio viršūnė. Lenkijos finansų ministerija nustatė, kad šešėlinėje ekonomikoje vyrauja legaliai veikiančios bendrovės, bet dalį savo veiklos nuslepiančios, t.y. gaunančios pajamų, nuo kurių nemoka mokesčių, taigi iš esmės vis tiek veikiančios neteisėtai.

2007–ųjų viduryje, dar esant palyginti gerai padėčiai darbo rinkoje, Lenkijoje nuolat ar laikinai nesudarę darbo sutarčių dirbo daugiau kaip 1,4 mln. lenkų, arba 9,5 proc. visų darbuotojų.

Naujesnių duomenų nėra, tačiau ir be jokių tyrimų galima manyti, kad dabar šis skaičius dar labiau išaugo, nes taupymas darbuotojų sąskaita, t.y. jų atleidimas, yra pirmasis antikrizinio plano punktas beveik visose Lenkijos įmonėse.

Kaip legalios firmos verčiasi šešėline veikla? Trisdešimtmetis automechanikas Mariuszas Staniewicki iš Sandomierzo apylinkių (pietų Lenkija) buvo priimtas į transporto kompaniją, iš pradžių bandomajam trijų mėnesių laikotarpiui, aišku, be jokios sutarties. Anot jo, tame regione tai normalu. Tik po bandomojo laikotarpio pradedamos sudaryti darbo sutartys, tačiau ne su visais ir ne iš karto. Mechanikas pasakojo, kad tai truko pusę metų. Neseniai darbdavys nustojo jam mokėti atlyginimą net ir tokiomis vergiškomis sąlygomis.

Ką darys toliau? Jis žada įsiregistruoti darbo biržoje. Didžiausia galima pašalpa sieks tik 576 zlotus. Tai tris keturis kartus mažiau, negu jis gavo ankstesniame darbe, tačiau ši pašalpa ir sveikatos draudimas vis geriau negu nieko. Tuo labiau kad bedarbiui keliami reikalavimai yra tokie menki, kad be didelių sunkumų jis ims pašalpą ir kur nors dirbs nelegaliai.

Tačiau darbo rinka yra tik vienas iš lenkų šešėlinės ekonomikos aspektų. Kitas – pajamų slėpimas nuo Mokesčių inspekcijos. Statistikos duomenimis, mokesčių vengia prekybos, remonto sritys, turistinės ir gastronomijos paslaugos.

Vien jose nuostoliai dėl mokesčių nemokėjimo prieš devynerius metus sudarė 6,5 proc. Lenkijos BVP. Dar nėra statistinių duomenų, bet užtenka išeiti pasivaikščioti po Varšuvos centrą. Požeminėje perėjoje prie pat Centrinės statistikos valdybos yra informacinių paslaugų centras. Keliasdešimtyje spalvingų kioskų ten galima nusipirkti ar pataisyti kompiuterį. Vieša paslaptis, kad kompiuterininkai už paslaugą be faktūros klientams nepriskaičiuoja PVM. Nepriskaičiuoja, nes tikriausia ir patys tokio mokesčio nemoka. Dar neseniai tokia paslauga buvo teikiama tik pažįstamiems klientams, bet, atėjus sunkmečiui, išvengti mokesčių čia gali kiekvienas, subtiliai užsiminęs: „Gal galėtumėte padaryti kokią nors nuolaidą?..“

Kaskart vis dažniau net solidžiuose „Toyotos“, „Hondos“ ar „Volkswageno“ servisuose galima išgirsti konsultanto šnabždesį: „Ar reikia ponui faktūros? Be jos bus pigiau.“

Panašiai ir su nekilnojamuoju turtu. Čia ne šešėlinė ekonomika, bet tiesiog juodoji skylė nuo seno buvo nuomos sektorius. Butų pardavimo rinkos griūtis sukėlė susidomėjimą būsto nuoma, tačiau anaiptol ne mokesčių mokėjimu, komentuoja Radoslawas Górecki, Lenkijos nekilnojamojo turto interneto portalo MonitorNieruchomości.pl vyriausiasis redaktorius. Galbūt kažkas galų gale pasikeis, prideda, nes Lenkijos infrastruktūros ministerija parengė įstatymo projektą, kuris turėtų paskatinti atskleisti pajamas, nes numato sumažinti bendrą nuomos pajamų mokestį nuo 8,5 iki 5 procentų. Projektą dar reikia suderinti su Finansų ministerija.

Finansų ministras Jacekas Rostowski pradėjo karą su šešėline ekonomika. Jis ieško asmenų, kurie internete verčiasi neregistruota ūkine veikla ir vengia mokėti mokesčius. Prieš kelias savaites jis iškėlė bylą varžytynių portalui Allegro.pl, Lenkijos elektroninės prekybos lyderiui, ir pareikalavo pateikti informaciją apie visas transakcijas, dominančias Mokesčių inspekciją.

Ministras pagrasino, kad, jeigu Allegro nepateiks pirkėjų ir pardavėjų vardų, pavardžių ir banko sąskaitų numerių, turės sumokėti didelę baudą. Taigi finansų įstaiga nori priversti Allegro bendradarbiauti ir sukurti precedentą, kuris atvertų jai vartus į Lenkijos elektroninės prekybos (e-commerce) rinką. Jos apyvarta pernai siekė nei daugiau, nei mažiau – 10,5 milijardo zlotų, taigi yra dėl ko laužyti ietis. Bėda tik ta, kad daugybė transakcijų (t.y. pirkimų ar pardavimų) yra sudaroma net be portalo operatoriaus žinios. Daugelis pirkėjų varžytynes laiko tiesiog paprastu pardavimo skelbimu, o pats pirkimas vyksta jau ne portale, taigi už kontrolės ribų.

Abejotina, ar finansų kontrolieriai pajėgs įsiskverbti į virtualios komercijos sritį, nes yra sunkumų. Pasienio miestelio Tomaszów Lubelski (šalia Ukrainos) gyventojai tuos, kurie gyvena iš kontrabandos, nevadina kontrabandininkais, bet tik prekeiviais. Ar tai nuodėmė, jeigu jie nori šeimą išlaikyti, aiškina kontrabandinių cigarečių prekiautoja, valstybė jais nesirūpina, tai jie patys rūpinasi savimi.

Ponas Tomas dar neseniai veždavo iš Ukrainos degalus ir pardavinėdavo juos patikimoms degalinėms. Dabar jau nevežioja, nes neapsimoka – zlotas nusilpo ir degalai už Bugo upės (Ukrainoje) kainuoja beveik tiek, kiek Lenkijoje. Prieš kelis mėnesius benzinas į Lenkiją būdavo vežamas pieno cisternose ar net betono maišytuvėse. Iš lengvųjų automobilių šiam reikalui dažniausiai būdavo naudojami pasatų modeliai. Praeito dešimtmečio mašinos turi 100 litrų bakus, o šiek tiek perdirbus juose telpa ir 120 litrų. Bagažinėje būdavo dar 50 litrų talpykla. Kol buvo pakankamas kainų skirtumas, tai buvo aukso gysla, su ilgesiu prisimena ponas Tomas. Dabar silpsta ir ukrainiečių hrivina, todėl, jeigu sustiprės zlotas, lenkų „prekeiviai“ žada grįžti prie įprasto verslo.

Parengė Anatolijus Lapinskas

Iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto pranešimo: kone kas ketvirtas litas – šešėlyje

♦ Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto naujausio Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, šiais metais šešėlinė ekonomika išaugs 5 proc. punktais, į biudžetą bus nesurinkta apie 5,3 mlrd. litų, o nedarbo lygis išaugs iki 11 proc.

♦ Ekonomikos nuosmukis ir valdžios veiksmai gerokai padidins šešėlinės ekonomikos dalį, kuri, kaip prognozuojama, šiais metais padidės 5 proc. punktais ir sieks 22,7 proc. BVP. Taigi kone kas ketvirtas litas bus uždirbtas ir išleistas šešėlyje.

♦ Rinkos dalyviai teigė, kad 2008–aisiais šešėline veikla vertėsi 27,5 proc. ūkinių subjektų, o 2009–aisiais tokių bus net 40 proc.

♦ Lietuva susiduria su neeiliniais ekonomikos sunkumais, kurių sprendimams valdžia pasirinko netinkamą mokesčių naštos didinimo kryptį, taip dar labiau skatindama šešėlinę veiklą. Šešėlinė ekonomika yra opi problema. Padidinti mokesčiai nepadės surinkti planuojamo valstybės biudžeto. Neretai šešėlis suvokiamas tik kaip mažą apimtį ūkio mastu turinti veikla. Tačiau rinkos dalyvių vertinimas, kad keturi iš 10 žmonių  yra šešėlinės ekonomikos dalyviai, rodo, jog taip nėra.

♦ Valdžia, siekdama surinkti biudžetą, pakėlė mokesčius, tačiau lazda atsisuko kitu galu – verslo objektai krypsta į šešėlį, verslas susitraukia ir planuotos biudžeto pajamos tampa neįgyvendintu planu.