Taupymo režimas griežtėja

Vyriausybė Seimui siūlo neapibrėžtą laiką palikti sumažintus valstybės pareigūnų, tarnautojų, politikų atlyginimus, 2 proc. atskaitymus į privačius pensijų fondus.

„Deja, turėsiu pranešti liūdną žinią savo žmonai, kad mano atlyginimo sumažinimas 40 procentų toliau liks galioti nenumatytam laikui“, – po posėdžio sakė premjeras Andrius Kubilius. Be to, pasak jo, apsispręsta ilginti pensijos amžių iki 65 metų, pradedant nuo 2012 metų pradžios – 2026 metais pensininkai į pensiją išeitų sulaukę 65 metų.

Bus grįžtama į 2006–uosius

Mokesčių didinti kol kas nenuspręsta, bet užtat motinystės (tėvystės) išmokas apsispręsta mažinti nuo 2011 metų liepos 1 dienos. Šis pasiūlymas bus teikiamas Seimui. Ministrų kabinetas taip pat siūlo mažinti motinystės išmokų lubas iki 2,5 draudžiamųjų pajamų dydžio arba beveik 3 tūkst. litų. Šiuo metu maksimali motinystės išmoka sudaro 5850 litų, o nuo šių metų liepos mėnesio ji sumažės iki 4680 litų. O tiems tėvams, kurie norėtų gauti pašalpą dvejus metus, antrais vaiko auginimo metais siūloma leisti gauti ir kitų pajamų, o pradėjus dirbti pašalpa nemažėtų. Dabar, išskyrus kelias išimtis, gaunant kitų pajamų mokamas jų ir pašalpos skirtumas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigė, kad nuostatos, kurios teikiamos Seimui, įsigalios tik būsimoms mamoms ir toms pašalpoms, kurios būtų skiriamos po 2011 metų liepos 1 dienos. Tėvams siūloma palikti pasirinkimo teisę: arba vieneri metai vaiko auginimo atostogų ir visas buvusio atlyginimo kompensavimas (bet ne daugiau nei viršutinė riba), arba dveji metai atostogų, iš kurių pirmaisiais būtų kompensuojama 70 proc. užmokesčio, antraisiais – 40 procentų. Abiem atvejais išmoką siūloma apskaičiuoti pagal tėvų gautą atlyginimą per paskutinius 24 mėnesius.

„Pirmuoju atveju mokama 100 proc. gauto uždarbio, jeigu renkamasi dvejų metų laikotarpis – pirmi metai būtų 70 procentų, antrieji metai – 40 procentų. Antraisiais metais nesiejant su papildomai gaunamomis pajamomis – galimybė dirbti ir gauti 40 procentų dydžio motinystės pašalpą neprieštarauja“, – žurnalistams sakė D.Jankauskas.

Kelis vaikus – dvynukus, trynukus, pametinukus iki dvejų metų vienu metu auginantiems tėvams siūloma mokėti ne daugiau kaip 100 proc. buvusio atlyginimo. Dabar auginant kelis vaikus pašalpos už juos sumuojamos – šios idėjos autorius buvęs parlamentaras liberalcentristas Jonas Čekuolis. Vaiko iki dvejų metų pašalpų mokėjimo tvarka būtų taikoma tik naujai – skirtoms išmokoms.

Motinystės išlaidų negalime „pakelti“

Dabar motinystės pašalpos dydis siejamas su buvusiu uždarbiu – pirmais vaiko auginimo metais mokama 100 proc. kompensuojamo darbo uždarbio dydžio pašalpa, antrais – 85 proc. Nuo šių metų liepos ši pašalpa mažėja iki 90 proc. pirmais vaiko auginimo metais ir 75 proc. – antraisiais. Lietuvos ekonomikos ekspertai teigia, kad norint išvengti piktnaudžiavimo motinystės arba tėvystės pašalpomis reikia jas apskaičiuoti remiantis atlyginimu prieš nėštumą arba pašalpos apskaičiavimo laikotarpį pailginti tiek, kad atlyginimų dirbtinai didinti neapsimokėtų.

Tačiau dėl motinystės pašalpų mažinimo konstitucingumo išvadą turės pateikti ir Konstitucinis Teismas, nes yra priėmęs nagrinėti grupės Seimo narių prašymą išaiškinti, ar valdžios sprendimas sumažinti šias išmokas neprieštarauja Konstitucijai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, pagal naująją tvarką vidutinė motinystės pašalpa vaiką auginant iki vienerių metų siektų 2,5 tūkst. litų, o nuo vienerių iki dvejų – 1,65 tūkst. litų. Manoma, kad pašalpą vienerius metus imtų 23,2 tūkst. tėvų, o nuo vienerių iki dvejų metų – 23 tūkstančiai.

„Noriu tik priminti, kad ilgainiui tai duos maždaug 670 mln. litų bendrą taupymo efektą, kuris yra svarbus. Tokios motinystės išlaidų mes negalime „pakelti“, jeigu niekas neapsisprendžia jas finansuoti papildomomis mokestinėmis įmokomis“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Andrius Kubilius.

Privatūs pensijų fondai užšaldomi

Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui neapibrėžtą laiką palikti galioti sumažintus 2 proc. atskaitymus į privačius pensijų fondus. 2008–ųjų pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti „Sodros“ įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., o 2009 m. pavasarį – iki 2 proc. ir šią tvarką siūlyta taikyti tik iki 2011 metų, tuomet vėl grįžti prie 5,5 proc., taip pat žadėta gyventojams dėl to patiriamus nuostolius kompensuoti vėliau. 2009 metų pavasarį Seimas nustatė, kad asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 metų liepos 1 dienos, pensijų įmokos dydis 2011 metais būtų 5,5 proc., nuo 2012 metų iki 2014–ųjų pabaigos – 6 proc., o nuo 2015 metų sausio – vėl 5,5 procento. Sistemos dalyviais tapusiems po 2009 metų liepos 1–osios pensijų įmokos dydis nuo 2011 metų sausio 1–sosios turėjo būti 5,5 procento. Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“. Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų turtas 2009 metų pabaigoje siekė 3,26 mlrd. litų – 44,9 proc. daugiau nei 2008–ųjų pabaigoje, kai fondų valdomo turto vertė buvo 2,25 mlrd. litų. Vien iš investicijų būsimieji pensininkai pernai uždirbo 407 mln. litų. Antros pakopos pensijų fondų bendra investicinių portfelių vertė šių metų gegužės pabaigoje siekė 3,509 mlrd. litų. Iš viso Lietuvoje yra beveik milijonas dirbančiųjų, kurie lėšas būsimai pensijai kaupia 28 antrosios pakopos ir 9 trečiosios pakopos pensijų fonduose. Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kelis prašymus, ar valdžios sprendimas sumažinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus neprieštarauja Konstitucijai.

Reikės pasirinkti tik vieną pensiją

Vyriausybė siūlo asmenims, kurie turi teisę gauti ir valstybinę, ir socialinio draudimo našlaičių pensijas, pasirinkti tik vieną pensiją. Šiam siūlymui, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimo, pritarta antradienio Vyriausybės posėdyje kartu su socialinio draudimo sistemos reformos koncepcija. Dėl to, ar siūlymai įsigalios, turės apsispręsti Seimas. Siūloma naujoji tvarka galiotų tik nuo 2011 metų skiriamoms valstybinėms ir našlaičių pensijoms. Dabar tokias pensijas gaunantys žmonės ir toliau gaus tokio dydžio išmokas, kokios yra paskirtos. Šiuo metu šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 bazinės pensijos dydžio kiekvienam vaikui – tai yra 180 litų. Valstybinės pensijos, kurioms galiotų siūloma tvarka, būtų pirmojo ir antrojo laipsnių, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Sutarta ne dėl visko

Premjero teigimu, dėl kai kurių ilgalaikių „Sodros“ pertvarkymo koncepcijos dalykų Vyriausybė ir toliau nusiteikusi diskutuoti – sprendimai antradienį nepriimti dėl to, ar bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto, bei dėl atitinkamų mokesčių pakeitimų.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, nuo 2011 metų nebus skiriamos naujos valstybės pensijos už nuopelnus.

Premjero teigimu, šie sprendimai „duos taupymo efektą“ – 1,3–1,5 mlrd. litų per kelerius metus. Iš viso per šį laiką siekiama sutaupyti apie 2 mlrd. litų, o dar 2 mlrd. litų tikimasi surinkti iš atsigaunančios ekonomikos ir neapskaitomos ekonomikos.

„Mokesčių nedidiname, tad prašome daugiau ir neklausti“, – klausiamas, ką Vyriausybė nutarė dėl mokesčių, sakė A.Kubilius.

Motinystė ir išmokos

Pernai vaikus pagimdė per 24 tūkst. motinų, juos prižiūrėjo ir augino – dar antra tiek. Iš viso praėjusiais metais „Sodroje“ registruoti 45 786 motinystės (tėvystės) išmokų gavėjai.

2009 metais vaiko iki dvejų metų auginimo pašalpoms „Sodra“ išmokėjo 1,47 mlrd. litų.

Iki 2008 metų „Sodra“ vaiko priežiūros atostogas tėvams apmokėjo vienerius metus – nuo 2007 metų liepos motinystės pašalpos dydis iki vaikui sukaks pusė metų siekė 100 proc. gautos algos, o už likusį laiką, iki vaikui sukaks vieneri metai – 85 proc., o 2007 metų pabaigoje Seimas motinystės atostogas pailgino dukart.

2008–ieji buvo paskutiniai metai, kai motinystės pašalpos buvo apskaičiuojamos remiantis per tris būsimosios motinos darbo mėnesius gautomis pajamomis. Nuo 2009 metų sausio 1–osios ši pašalpa skaičiuojama pagal šešių mėnesių pajamas, o dabar – pagal metų pajamas.

Mokamose vaiko priežiūros atostogose Seimas, palaikęs tuometinio Seimo nario liberalsąjūdiečio Gintauto Šileikos pataisą, mamoms buvo nusiteikęs leisti būti net trejus metus – 2007–ųjų lapkričio pradžioje po atitinkamų svarstymo jis tam buvo pritaręs – vaiką iki metų auginančiai motinai žadėta mokėti 100 proc. turėto darbo užmokesčio, kol sukaks dveji – 85 proc., o 50 proc. – iki sukaks treji metai.

Bet vėliau, per pataisų priėmimą, leido motinoms atostogauti dvejus metus.

Iki 2006 metais vaiko auginimo pašalpa (iki vaikui sukaks vieneri) siekė 70 proc. motinos gauto uždarbio, nuo 2004 metų kovo didėjo nuo 60 proc. iki 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Parengta pagal BNS