Tyčinių bankrotų biznis
Gatvėje atsidūrę bankrutavusios „FlyLAL“ darbuotojai abejoja, kad bus įrodyta, jog įmonės bankrotas buvo tyčinis. Andriaus Ufarto (BFL) nuotrauka.
Krizei įsibėgėjus, schemų, kaip nuvaryti įmonę iki bankroto ir atsikratyti kreditorių, prikuriama vis naujesnių, tačiau jų išaiškinimas nelengvėja.
„Prireikė likviduoti įmonę, nes spaudžia kreditiniai įsipareigojimai? Ne bėda. Mes jums surengsime specialius mokymus. Išmokysime, kaip be padarinių atsikratyti skolų arba kaip „pigiai“ išmesti darbuotojus. „Tokie skelbimai spausdinami laikraščiuose, siunčiami elektroniniu paštu, plinta tarp verslininkų iš lūpų į lūpas. Konsultantų, mokančių, kaip reikia sukčiauti, verslas klesti.
Įmonių bankrotai sunkmečio metu nieko nebestebina. Tačiau tyčiniais pripažįstamų bankrotų teismų praktikoje pasitaiko itin retai. Per šešiolika metų, Įmonių bankrotų valdymo departamento duomenimis, tyčiniais pripažinta trisdešimt, paskui keturioms pripažinimas tyčiniu buvo panaikintas.
Bankrotų statistika nesutampa su realybe
Kad šie skaičiai toli gražu neatspindi tikrovės, tvirtina „Atgimimo“ kalbintieji verslininkai, teisininkai, darbuotojų atstovai. Tuo tarpu Svajonė Alunderienė, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotoja, mano, kad trisdešimt Lietuvai – ne toks jau ir mažas skaičius. Pagal galiojančią tvarką teismui pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, prokuratūra pradeda ikiteisminį tyrimą, kad nustatytų kaltuosius asmenis, kurie sukėlė įmonėje bankrotą. Tačiau baudžiamųjų procesų dėl tyčinių bankrotų eiga dar liūdnesnė – ikiteisminiai tyrimai arba nutraukiami, arba sueina senatis ir daugybė bylų nepasiekia teismo.
Kiek įmonių gali gerai valdyti vienas direktorius? Ko gera, vieną. Tuo tarpu bankroto administratoriai tvarko dešimties, dvylikos, dvidešimties įmonių bankrotus“, – sakė J.Vaškevičius.
Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl Klaipėdoje įsikūrusios UAB „Minijos baldų prekyba“ įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo. Į teismą kreipusis “Ogmios” įmonių grupės bendrovei “Gamafondas”, klaipėdiečio įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Tai – vienas retų atvejų, kai kreditorei, kuriai UAB „Minijos baldų prekyba“ už patalpų nuomą prekybos centre “Babilonas” Panevėžyje įsiskolino daugiau kaip 800 tūkst. litų, pavyko tai padaryti. Nors tyčiniu bankrotu kaltinamos įmonės vadovas dar turi teisę kasacine tvarka skųsti šį teismo sprendimą, kreditoriai tikisi, kad įrodymų bus surinkta pakankamai.
Kreditoriai nesiryžta įrodinėti tyčinių bankrotų
„UAB „Minijos baldų prekyba“ prikaupė daug skolų. Ir paskui nusprendė tų skolų negrąžinti, todėl įsteigė naują įmonę labai panašiu pavadinimu, visą turtą perkėlė į ją, o senajai, kurioje liko tik pradelsti kreditoriai įsipareigojimai, paskelbė bankrotą. Ir taip jie daro jau ne pirmą kartą“, – sakė „Ogmios“ holdingo ekonomikos direktorė Viktorija Radzevičienė. Pasak jos, po šio laimėjimo teisme į „Ogmios“ bene kasdien kreipiasi kiti nuo UAB „Minijos baldų prekyba“ nukentėję verslininkai, prašydami juos įtraukti į bylą.
Tačiau ieškoti savo paskolintų pinigų ar į skolą atiduotų prekių bei paslaugų ryžtasi ne visi.
„Dauguma verslininkų skolas nurašo į nuostolius, ir tiek. Taip yra dėl keleto priežasčių: arba skolos ne tokios didelės ir neverta bylinėtis, nes išlaidos advokatams neatsipirks, arba verslininkai netiki, kad galės įrodyti, jog tai – tyčinis bankrotas“, – sakė V.Radzevičienė.
Silpnoji grandis – bankrotų administratoriai
„Visi įrodyti tyčiniai bankrotai turbūt yra labai ryškūs atvejai, kurie tiesiog bado akis. Nors įstatymai geri, mes susiduriame su labai protingais verslininkais, kurie moka išvengti įsipareigojimų pačiais gudriausiais būdais“, – komentavo advokatė Vilija Gražulytė.
Be to, advokatės manymu, silpnąja grandimi dažnai tampa teismo skiriami bankrotų administratoriai, kurie neretai pro akis praleidžia įmonei nenaudingus sandorius, sukėlusius bankrotą.
„Stengiamasi įmonėje, kuri bankrutuoja, paskirti savą administratorių. Jeigu bylą kelia pati įmonė, tai tą administratorių ji ir siūlo. Aišku, kreditoriai turi teisę ginčyti tą administratorių, pasiūlyti savo kandidatūrą, tačiau labai retai tas administratorius pakeičiamas“, – sako ji.
„Atgimimo“ kalbintas advokatas Jonas Vaškevičius sako neįsivaizduojąs, kaip bankroto administratorius vienu metu gali administruoti net daugiau kaip dvidešimt bankrotų.
Pasak advokatės V.Gražulytės, kartais restruktūrizavimas gali būti tik parengiamasis etapas prieš tyčinį bankrotą.
„Pagal įstatymų leidėjo numanymą administratorius turėtų nustatyti nenaudingus bankrutuojančiai įmonei sandorius, privalėtų juos ginčyti, kreiptis į teismą, jei yra tyčinio bankroto požymių. Tačiau šiaip bankrotų administratoriai tikrai to nedaro. Net nelabai įsivaizduoju, kaip jie tai galėtų daryti. Kiek įmonių gali gerai valdyti vienas direktorius? Ko gera, vieną. Tuo tarpu bankroto administratoriai tvarko dešimties, dvylikos, dvidešimties įmonių bankrotus. Be abejonės, kad jie negali nei normaliai įvertinti visų sandorių, nei atlikti kitų jiems priskirtų funkcijų“, – sakė J.Vaškevičius.
Netiki, kad pričiups turtingiausius
Kad bankrotų administratorius gali būti nesuinteresuotas išsiaiškinti teisybės, skundžiasi ir į gatvę be didesnių ceremonijų išmesti samdomi darbuotojai, kurie netiki, kad paskirtasis bankroto administratorius elgsis valstybiškai. Dėl pernai metų pradžioje griuvusios „FlyLAL“ pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio bankroto, tačiau Aldonos Jašinskienės, profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovės, teigimu, net ir pokalbiai su ikiteisminį tyrimą vykdančiu prokuroru kol kas optimizmo išsiaiškinti teisybę neteikia.
A.Jašinskienė teigia, kad darbuotojai gali daug liudyti, kaip „FlyLAL“ keleivių gabenimo bendrovė buvo tyčia vedama prie bankroto. Pasak jos, ten dirbantys dabar gatvėje atsidūrę žmonės žinojo, kad buvo įkurtas „FlyLaL“ čarteris – tai yra aviakompanijos dalis, kuri vykdo ne reguliarius, bet užsakomuosius reisus. „Tai – pelningas dalykas, jis iki šiol tebegyvuoja“, – apie Gedimino Žiemelio, Seimo nario Vidmanto Žiemelio tėvo, toliau sėkmingai tebevykdomą verslą sakė ji. Pašnekovės teigimu, pats „FlyLAL“ buvo restruktūrizuotas į septynias įmones, taip visas pelningas įmones atskiriant, o reguliarius reisus vykdančią įmonę paleidžiant bankrotui. „Darbuotojai matė, kaip pačiam „FlyLaL“ užsakomajam reisui buvo sudaromos labai geros sąlygos verslui, o visas nuostolis buvo rašomas į „FlyLAL“, – sakė A.Jašinskienė.
Kreditorius – lojalus tyčia bankrutuojančiajam
S.Alunderienės, Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus pavaduotojos, teigimu, kreditoriai gali daug ką lemti uždarant bankrutuojančią įmonę ir turi svertų daryti įtaką bankroto administratoriui, jei jis neatstovauja jų interesams.
Tačiau esama tyčinio bankroto schemų, pagal kurias pagrindiniais kreditoriais, galinčiais nulemti daugybę bankroto procedūrų, gali tapti tų pačių savininkų vadovaujamos įmonės.
„Mes turime tokį atvejį, kai buvo įkurtos trys įmonės. Pirmoje buvo daug kreditų, ji pasidarė nebeįdomi, paskui buvo atidaryta kita įmonė, galiausiai trečia, o pirmosios dvi paeiliui bankrutavo. Antrosios įmonės pagrindinis kreditorius buvo pirmoji įmonė. Tai aišku, kad tie patys žmonės išrinko administratorių, o visi bankroto klausimai spręsti lemiant lojaliam kreditoriui“, – pasakojo advokatė V.Gražulytė.
Po ketverių metų – tyčinių bankrotų lavina?
Kartu su sunkmečiu tyčiniai bankrotai gali ir nesibaigti. Po ketverių metų, kai pasibaigs dauguma dabar pradėtų įmonių restruktūrizavimo procesų, gali plūstelti nauja tyčinių bankrotų banga. Pasak advokatės V.Gražulytės, kai kuriais atvejais bankrotui išvengti taikomas restruktūrizavimas gali būti tik parengiamasis etapas prieš tyčinį bankrotą.
„Kas sukontroliuos, kad įmonei nepasisekė vien dėl to, kad yra krizė. Vieni, kuriems tikslinga pabėgti nuo kreditorių, gali krize pasinaudoti dangstydamiesi restruktūrizavimo projektu ir paskui tiesiog bankrutuoti. Kiti, be abejo, suinteresuoti užbaigti restruktūrizavimo projektą iki galo ir atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau svarbu, kad šiandien, jei iškeliama restruktūrizavimo byla, tai niekas per daug ir nenagrinėja, kodėl įmonė priėjo prie tokios būsenos, kad reikia ją restruktūrizuoti“, – sakė V.Gražulytė.
Verslas pats save apsunkina
Neilgą istoriją turinti lietuviška komercinės teisės praktika, kalbintųjų advokatų teigimu, dar turės keistis, tačiau šiandien verslininkai, elgdamiesi nesąžiningai, pjauna šaką, ant kurios patys sėdi.
„Darosi toksai dalykas, kad įmonės viena kita nebepasitiki, nebeduoda konsignacijos pagrindais, nebeduoda skolon. Tai sunkina verslą, jį stabdo, neleidžia įsibėgėti, įsisukti. Verslininkai tai lyg ir supranta, bet vis tiek daro tą patį. Šiandien pasidarė madinga nuostata – „kam man vilkti sunkią kredito naštą, gal aš ją geriau mesiu ir pradėsiu iš naujo“. Tačiau tai žalinga tuo aspektu, kad plinta absoliutus visuotinis vieni kitais nepasitikėjimas“, – sakė J.Vaškevičius.
