Valdžios dovana oligarchams
Išmokų karpymas ir pelno mokesčio mažinimas – Seime vienas po kito priimti sprendimai. Tomo Urbelionio (BFL) nuotrauka
Kai Seimas sumažino pensijas, išmokas neįgaliesiems, oligarchai ir monopolininkai iš valdžios gavo dovaną – politikai nuo 20 iki 15 proc. sumažino pelno mokestį ir įvedė lengvatas.
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė tai įvertino taip: „Toks gyvenimas.“
„Šiandien yra tokia padėtis, kai daug ką turi sumažinti. Šiandien, jei mes norime, kad ekonomika atsigautų ir kad verslas atsigautų ir įsibėgėtų, nes jis kuria bendrąjį vidaus produktą, iš tų sumetimų ir buvo priimtas toks sprendimas“, – sakė ji.
B.Lubys „prastūmė“ nacionalinį susitarimą
Nors ne visi valdančiosios partijos nariai pritarė šiai koalicijos partnerių liberalų itin palaikomai Bronislovo Lubio vadovaujamos Pramonininkų konfederacijos iniciatyvai, įrašytai į valdžios plačiai išreklamuotą nacionalinį susitarimą, sprendimas vis dėlto priimtas.
„Manau, kad vyraujančią padėtį užimantis verslas iš tikrųjų ir sunkmečio sąlygomis turi daug pelno ir, deja, taip išeina, kad valstybė jiems padovanojo dešimtis milijonų“, – sakė parlamentaras Tėvynės sąjungos narys Gintaras Songaila.
Tiems, kurie neturi jokio pelno, šis įstatymas nelabai kuo gali padėti. Užtat monopolininkai arba vyraujančią padėtį rinkoje užimančios įmonės tuo būtinai pasinaudos. Nuleidusi pelno mokestį, pavyzdžiui, pagal šiandienos skaičiavimus „Lietuvos dujoms“ valdžia padovanoja tris milijonus, o bendrovei „Teo“ – devynis milijonus litų. Nemažus pelnus šiandien taip pat skaičiuoja „Lietuvos energija“, „Kauno energija“ ir kai kurios kitos įmonės.
Pasiūlymą dėl pelno mokesčio pateikė Bronislovo Lubio vadovaujama Pramonininkų konfederacija ir dabar didelis verslas iš skylėto biudžeto į kišenes susibers milijonus litų.
„Tikrai B.Lubys per mane niekur nėjo. Nežinau, kur jis čia vaikšto. Be jokios abejonės, visas verslas kelia mokesčių mažinimo klausimą“, – sakė liberalsąjūdietis Eligijus Masiulis, susisiekimo ministras.
Nuo mokesčių gali išsisukti
Štai Lietuvos oligarchai išsikovojo galimybę apskritai nemokėti pelno mokesčio. „Jei stambusis įmonininkas restruktūrizavo įmones, į vieną sukėlė, kur yra pelninga, į kitą – kur yra nuostolinga, tai dabar dividendus jis galės išsimokėti iš pelningos įmonės, bet, kai reikės mokėti pelno mokestį, jam bus leidžiama sudėti viską, konsoliduoti ir turėti nuostolį bei nemokėti pelno mokesčio išvis“, — sakė „darbietė“ Loreta Graužinienė.
Valdantieji sako, kad verslui per sunkmetį reikia padėti, nes jis kuria pridėtinį produktą, o „užkelto“ pelno mokesčio stengsis visais būdais ir taip nemokėti. Verslininkai džiaugiasi tokiomis nuolaidomis – bet koks mokesčių mažinimas jiems yra naudingas. Tačiau ekspertai abejoja momentine pelno mokesčio mažinimo nauda šalies ūkio gerovei.
„Tai yra eilinis fragmentinis žaidimas su mokesčiais, toks pats, kaip ir metų pradžioje, sausį buvo padaryta“, – sakė Audrius Bitinas, ekspertas iš Mykolo Romerio universiteto. – „Tuos padarinius ūkyje šis pelno mokesčio mažinimas gal ir amortizuos šiek tiek, tačiau pasekmės daugiau pasimatys ilguoju laikotarpiu, ne dabar.“
Už sąnaudas darbuotojų naudai nemokės
Politikai taip pat balsavo už pelno mokesčio lengvatas, numatančias, kad į neapmokestinamąsias pajamas galima įrašyti visas sąnaudas, patirtas darbuotojo naudai. Bet ar tikrai pelno mokesčio lengvatos yra geriausias būdas skatinti naujų darbo vietų kūrimą, ko siekti yra užsibrėžusi dabartinė valdžia?
„Atidaroma niša, kur įmonės, stambios įmonės (smulkios to negalės padaryti), galės dirbtinai didinti sąnaudas. Žmogus iš to naudos neturės, nes jis bus apmokestintas pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą“, – kritikavo L.Graužinienė.
Ekspertai taip pat nėra tikri tuo, kad pelno mokesčio lengvatos kompensuos socialinės politikos stygių šalyje.
„Reliatyvu teigti, kad dėl to didės žmonių darbo užmokestis arba daugiau bus sukurta darbo vietų. Kaip verslas panaudos neapmokestinamąsias pajamas, kiek jis to pelno parodys, yra neaišku“, — sakė A.Bitinas.
Jam antrino ir K.Grinius. „Pelno sąvoka yra labai slidi, kaip tu tą pelną apibrėži. Apyvarta yra labai aišku, tai tie pinigai, kurie įsilieja į firmą. Bet, kai pradedi atimti dividendus, dideles algas, tai mažina pelną. Tad pelno sąvoka labai priklauso nuo pelno apibrėžties ir tai galima labai slidžiai sukombinuoti“, – komentavo apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Sumokėjo už tylą
Atrodo, kad politikai tik aklai vykdo Nacionalinį susitarimą, kuris buvo skirtas nutildyti didelių verslininkų ir profsąjungų kritiką Vyriausybės veiksmų atžvilgiu. Oligarchai buvo gudrūs ir pasiėmė iš valdžios tiek, kiek tik galėjo panešti. Valdžia ir neskaičiavo, kiek naujų darbo vietų sukurs milijonus nuo biudžeto išgelbėjęs monopolininkas ar oligarchas, o kiek susibers į kišenę ar apskritai išveš iš Lietuvos.
„Tikrai nebuvo jokių skaičiavimų. Bent aš, aišku, retai būnu frakcijoje, to negirdėjau“, – sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.
Išsamesnių skaičiavimų daryti nesivargino ir valdantysis ministras.
„Pelno mokesčio tarifas skaičiuojamas 2010 metais už 2009 m. pelną, aš tokių duomenų neturiu. Ir negalėčiau komentuoti, ar vyraujančios įmonės, ar smulkesnės įmonės tą pelno mokestį moka ar nemoka“ ,– sakė jis.
Tiek, kiek padovanojo oligarchams, būtų užtekę vaikams pamaitinti ar kai kurių socialinių išmokų nemažinti. Niekas nesiginčija, kad verslą skatinti reikia, bet atrodo, jog šįkart lengvatų tikslas buvo kitas – valdžia tiesiog brangiai sumokėjo už oligarchų tylą.
Medžiaga naudota TV3 laidai „Savaitės komentarai”
