Vienas žinomasis su daug nežinomųjų (2)

„Jei Lietuvoje būtų tinkamai nustatomi prioritetai, ką pirmiausiai reikia statyti, o ko galima ir palaukti arba išvis nereikia, tai suskystintųjų dujų terminalas būtų atsiradęs kone pirmasis iš stambių infrastruktūros objektų, pirmiau net nei Būtingės naftos terminalas”, – sako ekonomistas Raimondas Kuodis.

Tačiau suskystintųjų dujų terminalo statyba Lietuvoje turi prastą reputaciją.

Kai po ilgų kalbų buvo pagaliau pereita prie realių darbų, pirmasis toks projektas, pradėtas premjeru būnant Gediminui Kirkilui, skandalingai sužlugo. Įmonės, kuri būtų ėmusis statyti terminalą, kūrimas atrodė kaip kąsnis „Leo LT“ kūrimu nepatenkintam stambiam verslininkui Bronislovui Lubiui, tačiau, pasikeitus valdžiai, neraštingai ir neskaidriai surengtas konkursas buvo anuliuotas, o konkursą rengęs tuometinis Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas buvo priverstas pasitraukti į užkulisius.

Suskystintųjų dujų terminalo ėmėsi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, tačiau kliūčių taip pat neišvengia. Vienu didžiausių tokio projekto kliuvinių yra laikoma neigiama pagrindinio „Lietuvos dujų” akcininko „Gazpromo” pozicija bet kokiai alternatyvai gamtinių dujų vamzdžiui Lietuvoje atsirasti.

Terminalas – laivas

Energetikos ministerijos tarpžinybinė darbo grupė baigė savo darbą ir pateikė išvadas, koks suskystintųjų gamtinių dujų terminalas būtų tinkamas ir įkandamas Lietuvai. Anot ekspertų, buvo prieita prie bendros nuomonės, kad vienas pigiausių ir vienas greičiausiai įgyvendinamų projektų būtų laivas – saugykla su dujų sudujinimo įranga. Toks laivas nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų laivas nešėjas su dujomis.

Anot energetikos vieceministro Romo Švedo, laivas terminalas būtų lengvai prijungiamas prie Lietuvos magistralinio dujotiekio, o ateityje, iškilus būtinybei didinti pajėgumus, tai taip pat nebūtų sudėtinga padaryti.

Preliminari tokio dujų terminalo kaina galėtų siekti iki 200 milijonų eurų.

Terminalo kaina – viena iš didžiausių projekto problemų.

Ar reikia investuotojų šiam terminalui – dar vienas klausimas, į kurį neatsakyta.

O visas šias problemas vainikuoja santykiai su „Gazpromu“.

Alternatyvos nenaudingos „Gazpromui”

„Mano supratimu, tai yra energetinio saugumo projektas, labai svarbus infrastruktūrinis projektas“, – sako energetikos ministras Arvydas Sekmokas. „Mes turime paskelbti konkursą konsultantui. Einame tuo pačiu keliu, kaip ir ėjome dėl Visagino AE, ir manau, kad Visagino AE rezultatai duoda pagrindo būti įsitikinusiems, kad kelias yra teisingas“,– aiškina ministras.

Naujo dujų terminalo kelyje – daugiau klausimų nei atsakymų. Anot politikų, vienas sunkiausių klausimų – Lietuvos santykiai su dujų gigante „Gazpromu“, kartu su Vokietijos bendrove „EON Energy“, valdančia „Lietuvos dujų“ įmonę.

„Mes iš tikrųjų gauname daug meilės laiškų ir daug priekaištų, kad mūsų žingsniai neatitinka „Gazpromo“ ir „EON’o“ interesų, kad mes galbūt kažką pažeidžiame, kad kažkam sukeliame nuostolių. Manau, kad čia yra teisiniai klausimai. Manau, kad mes civilizuotai ir teisiškai atsakysime“, – sako A.Sekmokas.

Jis teigia manantis, kad su „Gazpromu“ santykiai komplikavosi būtent dėl gamtinių dujų terminalo statybos. Esą šis projektas ir Vyriausybės įgyvendinama Europos Sąjungos direktyva dėl gamybos ir perdavimo sistemų atskyrimo lemia įtampą bei atitinkamus „Gazpromo“ veiksmus.

„Nuo Vilniaus iki Klaipėdos yra tam tikras atstumas, tai ir spaudoje matyti tam tikrų atbalsių, atgarsių, kurie nepalankūs terminalui. Esą kad tai yra pavojingas objektas, svarstoma, kokią įtaką jis gali turėti aplinkosaugai“, – dėsto savo poziciją energetikos ministras.

Anot neoficialių šaltinių, diskusijos, kodėl ir kada „Lietuvos dujos“ imsis magistralinio dujotiekio Klaipėda–Jurbakas tiesimo, kertinės sąlygos, be kurios suskystintųjų dujų terminalas neturėtų reikšmės, taip pat yra susijusios su alternatyvų dujoms iš Rusijos paieškomis.

Pats energetikos ministras žodžių į vatą nevynioja ir teigia, kad Rusijai yra nenaudingi alternatyvūs projektai ir pasipriešinimas bet kurios alternatyvos kūrimui yra „tiesiogiai susijęs su tais trimis keturiais milijardais, kuriuos Lietuva sumoka už energetinių išteklių importą“.

Susitarti galima?

Vienas didžiausių dujų naudotojų Lietuvoje „Achemos” savininkas B.Lubys taip pat teigia, kad dujų kiekiai, kurie parduodami Lietuvai ir visai Europai, bei kokie dujų srautai tekės iš Rytų į Vakarus nėra paskutinis Lietuvos Vyriausybės ir „Gazpromo” santykių dėmuo. Anot verslininko, rudenį pasipylę „Gazpromo” grasinimai, jog, jeigu Vyriausybė įgyvendins savo planus dėl atskyrimo, galbūt sumažėjęs Lietuvai tiekiamų dujų kiekis, nerimti.

„Komentuoti nekomentuosiu, tačiau juk žinome tai, kad šiuo metu „Gazpromo“ tiekiamų dujų kiekiai į Europą mažėja, tiek užpernai, tiek pernai“, – sako B.Lubys.

Viskas, anot jo, kas yra susiję su „Gazpromu“, dujomis, jų kaina ir Lietuva – politiniai klausimai.

„Tai subjektyvūs klausimai, bet kas yra susiję su „Gazpromu“, tai yra politiniai klausimai. Gal ne visai tiesiogiai, bet tai yra politika.“

Neoficialiai su „Atgimimu“ kalbėję „Lietuvos dujų“ atstovai teigia, kad bent jau kalbėjimasis ir įstatymų paisymas būtų nesukūręs problemos ten, kur jos nėra.

„Iš principo labai nedaug turime informacijos apie terminalą, ją gauname tik iš spaudos, tačiau tai yra mitas, kad „Lietuvos dujos“ priešinasi šiam projektui. Ir „Gazpromas“ niekada nebuvo prieš suskystintųjų dujų terminalą. O ginčai dėl magistralinio dujotiekio Jurbarkas–Klaipėda taip pat yra manipuliacijos – kaip tik buvo ieškoma būdų, kad šio dujotiekio sąnaudos nekristų ant vartotojų pečių.“

Anot „Lietuvos dujų“ šaltinių, suskystintųjų dujų terminalas būtų atsiradęs Lietuvoje anksčiau, jei jo būtų reikėję. „Terminalu buvo „užsikrėsta“ dėl dujų pertekliaus, mat prekybininkai dujomis „išpardavinėjo“ savo kontraktus – tai esą natūrali krizės įtaka.“

„Atgimimo“ pašnekovai teigė abejojantys, ar Vyriausybei pavyks rasti šio projekto investuotojų, mat regione planuojami bent penki panašūs į šį.

Terminalo reikia B.Lubiui

Ekonomistas R.Kuodis sako, kad apskritai vienas pagrindinių Lietuvos prioritetų turi būti ne tai, ar pastatysime dujų terminalą ar kitą kokį didelį infrastruktūros objektą, o kada ir kokiu mastu sumažinsime Lietuvos priklausomybę nuo dujų.

Valdžios koridoriuose kai kas drįsta pasakyti, kad labiausiai dujų Lietuvoje reikia, taigi ir labiausiai suskystintųjų dujų terminalu yra suinteresuotas ne kas kitas, o B.Lubys.

Jei G.Kirkilo Vyriausybė buvo nusprendusi terminalą statyti kartu su B.Lubiu, dėl jo dalyvavimo naujajame projekte kol kas arba neapsispręsta, arba baiminamasi apie tai prabilti.

Energetikos ministras A.Sekmokas sako, kad valstybė suskystintųjų dujų terminalo projektą turi vykdyti savo jėgomis.

„Manau, kad rizikos kartu su privačiu kapitalu arba su keliais partneriais visada yra didesnės. Kai yra vienas – paprasčiau, keliems susitarti yra sudėtingiau“, – savo ministras.

Pats B.Lubys apie savo dalyvavimą dujų terminalo statyboje kalba taip pat paslaptingai.

„Kai jūsų sesės ir broliai paklausė manęs, kodėl buvo panaikintas jau sukurtas Kirkilo laikais terminalas, kuris jau galėjo pradėti dirbti, tai mano atsakymas yra toks – buvo vienas klebonas, dabar jau yra kitas klebonas. Tai yra subjektyvūs klausimai.“