Karo padėtis tarnybose
Pakaitinęs atmosferą žiniomis apie poligrafo tyrimus, vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido FNTT direktorių V.Gailių ir jo pavaduotoją V.Giržadą. Prezidentė ministro veiksmais patenkinta, premjeras nemato jiems pagrindo.
Žurnalistų bendruomenėje prieš kelias savaites paskleista mintis, kad tai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Vitalijus Gailius nutekino slapto pasitarimo, vykusio praėjusių metų lapkričio 14-ąją, informaciją „Lietuvos rytui”, sukėlė tik šypseną. Patyrusio kriminalisto V.Gailiaus psichologinis portretas nė iš tolo neprimena šnipelio, savo naudai, valstybės žalai prekiaujančio slaptais duomenimis, fizionomijos. Tiesa, kai kas iš kolegų mielai suskubo pasitarnauti ministrui jo sumanytoje akcijoje ir taip patvirtino banko „Snoras” administratoriaus Neilo Cooperio teiginį apie Lietuvą, išsiskiriančią tuo, kad jos žiniasklaida visiškai netikrina faktų prieš jų paviešinimą. Nepaisydama, kad tokia informacija gali pakenkti nekaltiems žmonėms. Vietoj akivaizdaus klausimo - „Kodėl jūs skelbiate žurnalistams slaptas, nepatikimas žinias apie konkrečių pareigūnų tikrinimą poligrafu?”, ministras sulaukė provokacinio: „Ar tiesa, kad nepasitikite FNTT direktoriumi?”
Su žiniom apie melo detektoriaus parodymus kreipdamasis pirmiausia į žiniasklaidą R.Palaitis ne tik metė šešėlį FNTT vadovams, bet ir pasistengė suvelti visą tyrimą dėl valstybei pavojų sukėlusio informacijos nutekinimo. Nepalankia kryptimi pasisukusio tyrimo, ar bylos žlugdymas perduodant neva tikrą informaciją žiniasklaidai, o iš tikrųjų – manipuliuojant ja ir jos skaitytojų nuomone yra senas ir nešvarus kai kurių Lietuvos slaptųjų tarnybų veikėjų triukas. Šį kartą atliktas vidaus reikalų ministro lūpomis.
R.Palaitis, aišku, gerai supranta, kad rimtas politikas niekados iki galo neišsiaiškinęs situacijos nepradės skelbti nepasitikėjimo savo pavaldiniais. Jis supranta ir tai, kad pradėjęs tai daryti jis pasirašė sau politinį nuosprendį, net nepaisydamas to, kokie bus tyrimo dėl žinių apie „Snorą” nutekinimą rezultatai. Joks save gerbiantis vidaus reikalų ministras tiesiog negali viešai kalbėti apie tyrimo poligrafu rezultatus, kol jo sprendimu konkretiems pareigūnams nepanaikinti leidimai dirbti su slapta informacija. Ko gera, ministras nebegalėjo rinktis ir pasidavė išprievartautai įvykių eigai – „kas bus, tas bus”.
Esama, tiesa, nedidelės tikimybės, kad net ir tokioje situacijoje pilietis R.Palaitis pasiliko sau galimybę „sudegdamas” stipresnių už save jėgų kovoje bent paliudyti keletą tiesos momentų apie tai, kas, kaip ir kodėl mūsų šalyje manipuliuoja ministrais.
Nežinia, sąmoningai ar ne, vieną tokį momentą R.Palaitis jau paliudijo. Susidūręs su savo teisumu neabejojančių FNTT direktoriaus V.Gailiaus ir jo pavaduotojo V.Giržado pasipriešinimu, su perspektyva teisme atsakyti už neteisėtus veiksmus ir neturėdamas teisinių argumentų, dokumentų, kuriais galėtų pagrįsti savo viešai paskelbtą nepasitikėjimą, vidaus reikalų ministras griebėsi vienintelės jam likusios pagalbos rankos. „Buvo nuspręsta eiti greitesniu keliu”, – taip R.Palaitis apibūdino viražą, kai vietoj įprastinio, įstatyme numatyto patikrinimo, ar asmeniui galima leisti susipažinti su įslaptinta informacija, kilus dėl jo įtarimų, V.Gailiaus ir V.Giržado atžvilgiu VSD be jokio tyrimo panaikino šią teisę „motyvuotu” slaptu teikimu. Dabar jau aišku, kad be VSD paramos vidaus reikalų ministras neturėjo išteklių tęsti savo pradėtą kovą su žymiais šalies kriminalistais. Tampa aišku, kieno iniciatyva šią savižudišką kovą R.Palaitis ir pradėjo.
