Tarp vertybių diplomatijos ir pagalbos prašymo
Kinijos trilijonai padėtų Europai išbristi iš skolų krizės. Mainais kinai siūlo ES lyderiams daryti kompromisus politiniais ir žmogaus teisių klausimais. Scanpix nuotrauka
Per tris dienas trukusį vizitą Kinijoje Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvirtai gynė vertybes ir išgavo atsargų Pekino pažadą padėti euro krizės kamuojamai ES, tačiau už tai teks pripažinti Kiniją lygiaverte partnere.
Praėjusią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel lankėsi Kinijoje. Vizitas truko tris dienas, per kurias A.Merkel bandė sustiprinti pasitikėjimą Europa, mėginančia įveikti skolų krizę. Ji taip pat prašė Pekino pagalbos, ragindama daugiau investuoti į Europos ekonomiką. Kanclerė išvyko į Kiniją, kuri yra didžiausia ES prekybos partnerė, iš karto po ES fiskalinio pakto pasirašymo. Šis paktas, palaikomas Vokietijos ir Europos centrinio banko (ECB), reikalauja, kad vyriausybės priimtų įstatymus, įpareigojančius subalansuoti biudžetus, taip pat numato beveik automatines sankcijas valstybėms, pažeidusioms biudžeto deficito taisykles. Kalbėdama apie Kinijos ir Vokietijos prekybą, A.Merkel taip pat ragino Kinijos ministrą pirmininką Wen Jiabao (Ven Dziabao) sulyginti sąlygas Vokietijos bendrovėms, veikiančioms Kinijoje.
Vokietijos kanclerė Kinijoje skyrė dėmesio ir diplomatiniams klausimams. Per susitikimą su prezidentu Hu Jintao (Hu Dzintao) ji aptarė sankcijų Iranui klausimą ir ragino Kiniją bendrai su kitomis Vakarų valstybėmis pasmerkti Sirijos režimą bei palaikyti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją prieš Siriją. Nepaisant jos pastangų, Rusija ir Kinija šeštadienį antrą kartą blokavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria būtų pasmerkta kruvina Sirijos vyriausybės kampanija prieš protestus. A.Merkel taip pat trumpai aptarė sunkią žmogaus teisių padėtį Kinijoje. A.Merkel atvyko į Kiniją praėjus kelioms dienoms po žmonių gyvybių nusinešusių neramumų tibetiečių gyvenamuose regionuose. Kanclerė išreiškė apgailestavimą, kad jai nebuvo leista susitikti su žmogaus teisių advokatu Mo Shaopingu. Jai taip pat nebuvo leista aplankyti Guangzhou miesto “Southern Weekend” laikraščio, rašančio apie korupciją ir kitus jautrius klausimus, redakcijoje. A.Merkel komanda išreiškė nuomonę, kad kinų valdžia per visą vizitą elgėsi labai nervingai. Vakarų spauda įvairiai vertina A.Merkel vizitą į Vidurio Karalystę – Vokietijos dienraščiai rašo, kad kanclerė buvo priimta šaltai, o amerikiečiai mano, jog Kinija ateis Europai į pagalbą. Kinijos spauda svarstė, ką Vokietija gali pasiūlyti mainais.
Kinija elgiasi atsargiai
Niujorko dienraštis WALL STREET JOURNAL mano, kad A.Merkel išgirdo taip lauktą Kinijos ministro Wen Jiabao pažadą įsitraukti į Europos reikalus daugiau bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), bet ne tiesiogiai skiriant pinigų Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF) ar planuojamam Europos stabilumo mechanizmui (ESM). Kinija aiškiai išreiškė, kad jai reikia daugiau garantijų, o skolinimas TVF, kuris vėliau perskolintų pinigus ES valstybėms, sumažintų riziką. Tikėtina, kad už uždarų durų buvo aptarta daugiau klausimų, o išnagrinėjus A.Merkel viešas kalbas aiškėja, jog Pekine ji laikėsi tvirtos vertybių gynimo pozicijos. Kinijos socialinių mokslų akademijoje pasakytoje kalboje ji pagyrė Kiniją už tai, kad Durbane pasirašė susitarimą dėl anglies dvideginio emisijos mažinimo, tačiau pabrėžė ir nepritarimą Pekino pozicijoms žmogaus teisių apsaugos, intelektinės nuosavybės, sankcijų Iranui bei JT veiksmų sprendžiant konfliktą Sirijoje atžvilgiu.
Pirmiausia reikia padaryti namų darbus
Kinijos komunistai mano, kad „vertybių diplomatija“ yra tik politinis spektaklis, esamomis aplinkybėmis per brangus ne tik Vokietijai, bet ir visai ES. Europa yra svarbi Kinijai, tačiau jos strateginis vaidmuo turi būti įvertintas iš naujo.
Liberaliųjų pažiūrų Diuseldorfo dienraštis HANDELSBLATT rašo, kad Vokietijos kanclerė Kinijoje patyrė pralaimėjimą. Net ir daug nesitikėdama, ji grįžo su neišsipildžiusiais lūkesčiais namo. Pekinas ketina dalyvauti sprendžiant euro krizę, tačiau neplanuoja prarasti savo pinigų. Kinijos ministras pirmininkas Wen Jiabao šaltai pranešė, kad nežada Europai tiesioginių investicijų. Prasiskolinusios valstybės pirmiausia turės priimti skausmingus sprendimus ir atlikti savo namų darbus. Šios šalys privalo sumažinti savo skolas, stiprinti kontrolės mechanizmus ir priimti visam pasauliui aiškią, atvirą ir patikimą poziciją. Pinigai, kuriuos Kinija nori investuoti Europoje, neturi būti suvokiami kaip pagalba, bet kaip atsiperkanti sėkminga investicija ekonominiu ir politiniu lygmeniu.
Kairiųjų pažiūrų dienraštis FRANKFURTER RUNDSCHAU teigia, kad A.Merkel po ES fiskalinio pakto susitarimo pirmiausia išvyko į Kiniją. Kinija yra didžiausia ES prekybos partnerė, todėl A.Merkel stengėsi euro zonos problemas pristatyti kaip turinčias strateginę svarbą Kinijai. Tačiau Kinijos ministras pirmininkas pareiškė, kad Vokietija neturėtų per daug tikėtis pagalbos iš šalies, nes atsakomybė krenta pačiai ES. Kinija, disponuodama 3,2 trilijono dolerių užsienio valiutos rezervu, tikrai galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį gelbėjant euro zoną. Tačiau akivaizdu, kad Kinija to už dyką nedarys. Pavyzdžiui, Pekinas gali pareikalauti, kad ES pagaliau pripažintų Kiniją rinkos ekonomika. Tai užkirstų kelią Europos kompanijoms kaltinti Kiniją nesąžininga konkurencija ar kainų dempingavimu. A.Merkel misija Kinijoje buvusi labai sudėtinga, nes ji turėjo užtikrinti kinus, kad Vokietijos ir Kinijos kompanijos yra lygiateisės bei kad Vokietijos rinka yra taip pat atvira kinams.
Kinija nori lygių teisių
Komunistinis Pekino dienraštis PEOPLE‘S DAILY rašo, kad Vokietijos kanclerė į Kiniją atvyko su itin didele verslo delegracija. Nors Vokietijos žiniasklaida visada A.Merkel spaudžia atkreipti dėmesį į žmogaus teisių klausimus, tačiau atrodo, kad kanclerė jiems neskyrė per daug dėmesio. Nuo pat 2005–ųjų, kai A.Merkel tapo kanclere, ji buvo viena iš tvirčiausiai nepritarimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete reiškiančių politikių. Dabar atrodo, kad A.Merkel grįžta prie Vokietijai tradicinio pragmatinio požiūrio. Tam daugiausiai įtakos turėjo auganti Kinijos ekonomikos galia ir svarba Vokietijai. Kaip Vokietijos kanclerė, A.Merkel yra atsakinga už visos Vokietijos interesus. „Vertybių diplomatija“ yra tik politinis spektaklis, kuris esamomis aplinkybėmis yra per brangus ne tik Vokietijai, bet ir visai ES. Europa yra svarbi Kinijai, tačiau jos strateginis vaidmuo turi būti įvertintas iš naujo. Kinijos prekyba su Japonija ir Pietų Korėja jau pralenkė prekybos mastus tarp Kinijos ir visų 27 ES valstybių kartu sudėjus, todėl Kinija gali reikalauti iš ES lygiateisių santykių. Jei Europa sugebės atsikratyti savo senų politinių ir ekonominių kompleksų, tai ji turi didelį potencialą užmegzti stabilius santykius su Kinija. A.Merkel yra pirmoji didelės politinės galybės atstovė, lankanti Kiniją drakono metais, tad reikia tikėtis, kad jos vizitas nebuvo bevertis.
Užsieniečiams, gyvenantiems Kinijoje skirtas dienraštis CHINA DAILY rašo, kad ES lyderiai turi atsižvelgti ir į Kinijos poreikius atvykdami tartis dėl bendradarbiavimo ir pagalbos. Po Vokietijos kanclerės vizito kiek vėliau į Kiniją atvyks ir Europos Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy bei Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso. Žinoma, kad jie atvyksta čia ne tik pasveikinti kinų naujųjų drakono metų proga, bet savo lagaminuose atsiveža sąrašą reikalavimų, kaip Kinija turėtų padėti ES išbristi iš ekonominių bėdų. Tikra tiesa, kad niekada anksčiau ES taip nereikėjo Kinijos pagalbos kaip šiandien. Net ir tik ką pasibaigusiame Davoso forume buvo diskutuojama, kaip panaudoti Kinijos trilijonus. Pasak Europos spaudos, jei Kinija įsipareigotų pirkti Europos obligacijas, tai išgelbėtų euro zoną. Europa taip pat tikisi pamatyti daugiau Kinijos investicijų, kurios sukurtų naujų darbo vietų ir paspartintų ekonomikos augimą. Iš tikrųjų Kinija niekada nenustojo padėti Europai. Pati didžiausia pagalba – tai politinė parama. Tuo metu, kai kitos valstybės ir politinės institucijos nusisuko nuo Europos, Kinija visada rodė pasitikėjimą euru ir ES integracija. Per tokį kritinį metą pasitikėjimas yra brangesnis nei auksas. Europa tikisi Kinijos ekonominės pagalbos, o Pekinas nori matyti daugiau palaikymo politiniu lygmeniu. Kinija trokšta, kad su ja būtų elgiamasi pagarbiai ir lygiateisiškai. Iki šiol ES Kinijai taiko ginklų embargą – tai primena šaltojo karo laikus. Nors Kinija tapo antra pagal dydį pasaulio ekonomika, tačiau ES vis dar nepripažįsta Kinijos, kaip rinkos ekonomikos, statuso. Nors ES ir reiškia palankumą Kinijos investicijoms Europoje, tačiau, vyraujančia europiečių nuomone, iš Kinijos kyla ekonominė grėsmė. Dauguma Kinijos įmonių, kurios nori pradėti verslą Europoje, vis dar susiduria su sunkumais.
