-- "Atgimimas", 2005 m. sausio 28-0 d. Nr. 4 (828)

Daiva Repečkaitė [Užsienyje] Baisesnis skandalo scenarijus Tai, ko buvo bijoma Lietuvoje per Prezidentūros skandalą, vyksta Italijoje Kaltinimai Italijos ministrui pirmininkui Silvio Berlusconi (S.Berluskoniui) ir dėl jų kilęs politinis skandalas įtartinai primena Lietuvą sukrėtusius įvykius, pasibaigusius Prezidento Rolando Pakso apkalta. Kaip ir nušalintasis Lietuvos Prezidentas, Italijos ministras pirmininkas buvo kaltinamas ryšiais su nusikalstamomis struktūromis. Panašumų turi ir abiejų politikų gynybos taktika. Tačiau esminis skirtumas – skandalo baigtis. Susikompromitavusį Lietuvos Prezidentą Seimas per apkaltos procesą nušalino be teisės grįžti į postą, o S.Berlusconi ir vėl išlipo sausas iš vandens. „Italijos polinkis į politinę maišatį derinasi prie jos teismų nerangumo, – rašo Philas Edwardsas dviejų knygų apie Italijos ministrą pirmininką apžvalgoje „Banditizmo ir bičiuliškumo katalogas”, išspausdintoje britų laikraštyje „The Independent”. – Bylos trunka mėnesius ar metus, baudos anuliuojamos, siekiant sumažinti skolas, nuosprendžiai įsigalioja tik po apeliacijos, kai nuosprendžio galiojimo laikas jau pasibaigęs pagal ieškinio senaties įstatymą.” Autorius daro išvadą, kad kitoje sistemoje Italijos ministras pirmininkas dabar jau būtų nuteistas nusikaltėlis. S.Berlusconi buvo pripažintas kaltu dėl korupcijos ir suklastotos buhalterijos (nuosprendžiai panaikinti dėl apeliacijos) bei nelegalaus Socialistų partijos finansavimo (nuosprendis panaikintas suėjus senaties terminui per apeliacijos nagrinėjimą). Nuosprendis dėl priesaikos sulaužymo buvo anuliuotas. Iš viso teismo procesas truko ilgiau nei ketverius metus. Teismas buvo atidėtas, parlamento daugumai išleidus prieštaringai vertinamą ministro pirmininko imuniteto įstatymą, tačiau Konstitucinis Teismas nutarimą atšaukė. Vienas iš ministro pirmininko bendrininkų pasodintas į kalėjimą už kyšio davimą teisėjui, kitas pripažintas kaltu už turto prievartavimą ir teisiamas už ryšius su mafija. 2004 metų gruodį paskelbta, kad vienas artimiausių S.Berlusconi bendražygių – jo pagrindinis patarėjas, senatorius ir vienas iš jo partijos Forza Italia įkūrėjų Marcello Dell’Utri – taip pat nuteistas už bendradarbiavimą su Sicilijos mafija. Kartu nuteistas ir kitas senatorius. Tačiau nuosprendis senatoriams įsigalios tik tada, kai jis bus patvirtintas dviejų apeliacinių teismų. Tai užtruks dar daug metų. Iki to laiko jiems bus leidžiama eiti pareigas. Tai ne pirmas kartas, kai ministras pirmininkas išsisuka savo bendražygių sąskaita, atkreipia dėmesį BBC apžvalgininkai. Anot Tamsin Smith, valdančiosios centro dešinės požiūriu, teisingumas buvo įvykdytas ištraukiant ministrą pirmininką sausą iš balos ir paliekant „vargšą senatorių” nešvarių žaidimų ir machinacijų auka. Čia galima surasti paralelių su R.Pakso gynyba. Lietuvos visuomenėje jau priežodžiu tapo žodžiai „kalta aplinka”, betrunkant skandalui, buvo atsikratyta net ištikimiausių buvusio Prezidento bendražygių, o teisindamasis dėl skandalingai pagarsėjusio Rusijos verslininko Jurijaus Borisovo skyrimo patarėju, nušalintasis Prezidentas apkaltino savo rėmėją jį šantažavus. S.Berlusconi ir jo partijai „teisinis antpuolis” atrodo esąs ne kas kita kaip komunistų sąmokslas, siekiant atimti iš Italijos žmonių jų išrinktą vadovą. Tokia taktika stebėtinai primena buvusio Lietuvos Prezidento šalininkų žodžius apie „sąmokslą” prieš tautos išrinktą valstybės vadovą. Beje, įdomu pasakyti, kad panašumų galima rasti ir vidaus politikoje: kaip ir R.Paksas, S.Berlusconi bandė įgyti daugiau politinių galių. Skirtumas tik tas, kad pastarajam tai, atrodo, pavyko: žemesnieji parlamento rūmai jau pritarė konstitucinei reformai. Italijos rinkėjai, atrodo, pavargo nuo metų metus trunkančių teismo bylų ir yra ganėtinai abejingi. Tai, ko jie nori iš ministro pirmininko, yra ekonominiai pokyčiai. Tad kokios S.Berlusconi partijos galimybės laimėti 2006-ųjų rinkimus? Nors Italijos valdančioji koalicija atrodo trapi, opozicinės jėgos dar silpnesnės. Viena svarbiausių opozicinių partijų net nesugeba išspręsti ginčų dėl savo pavadinimo. Kur turėtume ieškoti susikompromitavusio Italijos ministro pirmininko sėkmės? Stebėtinai panaši taktika Lietuvoje ir Italijoje suveikė visiškai skirtingai. Dabar viskas priklauso nuo Italijos rinkėjų, kurie per ateinančius rinkimus parodys, kurios vertybės jiems svarbiausios.

Grįžti